„Per 12 metų tokios ilgos derinimo ir tokio sudėtingumo proceso daugiau neatsimenu”, – pripažino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės kolegijai antradienį pristatant Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studiją, papildytą naujomis galimomis teritorijomis.
Tačiau jis neatmeta galimybės, kad vietos šiam objektui atsirasti paieškos gali užtrukti ir dar ketverius metus – per visą kitą savivaldybių tarybų kadenciją. Mat galutinį žodį dėl naujų kapinių įrengimo vietos turės pasakyti Klaipėdos rajono savivaldybė ir pažymėti tą vietą rajono bendrajame plane.
Klaipėdos meras ir kiti kalbėję Kolegijos nariai labiausiai yra linkę pritarti sprendimui, kad naujosios kapinės rastųsi Glaudėnuose, šalia seniai uždaryto sąvartyno.
Klaipėdos miesto ir rajono politikams rinktis studijos rengėjai išreitingavo tris, pagal jų parinktus kriterijus, tinkamiausias vietas – Glaudėnai, Vitiniai ir Vytaučiai. Tačiau miesto savivaldybės Kolegija davė suprasti, jog rajonas gali rinktis ir iš kitų studijoje nagrinėtų variantų.
V. Grubliauskas išsklaidė Kolegijos narių iliuzijas apie galimą finansinį Klaipėdos rajono prisidėjimą prie naujų kapinių įrengimo: „Geriausias prisidėjimas iš rajono būtų vietos suderinimas”.
Jis teigia, kad pastaraisiais metais būta daug bendrų susitikimų dėl kapinių vietos parinkimo, tačiau tiesioginis finansinis rajono prisidėjimas „net ir nebuvo svarstomas”.
Judita Simonavičiūtė teigė, kad už Klaipėdos miesto ribų išsikraustė gyventi apie 15 tūkstančių klaipėdiečių, o rajono savivaldybė dar nenumatė vietos jiems palaidoti. Tad kapinės Glaudėnuose esą gali būti bendras sąlyčio taškas.
Studiją pristatęs architektas Donatas Baltrušaitis, paklaustas, kurią vietą iš trijų rekomenduotų rinktis, atsakė, kad jo įvardijimas jau būtų politika. Glaudėnų vietos pasirinkimo trūkumas, jo nuomone, yra psichoemocinis krūvis dėl uždaryto sąvartyno gretimybės. Tačiau ši vieta atitinka teisės normas dėl kapinių įrengimo.
„Atvira Klaipėda” anksčiau rašė, kad rugpjūčio pabaigoje studija buvo pristatyta ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai.
„Jūsų valia bus paskutinė”, – taip tada sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. – Bet kuriuo atveju, rajonas išduos sąlygas ir mes jo įsipareigojimus įgyvendinsime. Nes tai yra viso regiono projektas. Nenorim, kad jis būtų daromas partizaniškai, norime kas jis būtų daromas pagal moderniausius principus”.
Pasak D. Baltrušaičio, kol rajono savivaldybės taryba nepritars Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studijai, tol to nėra prasmės daryti Klaipėdos miesto tarybai.
Rajono tarybos nariai tada dar prašė patikslinti kai kuriuos studijoje nurodytus parametrus, tačiau panašu, kad bet jau dauguma jų linkę pritarti studijai, kai ji bus pateikta Tarybai tvirtinti. Nors to posėdžio metu nuskambėjo ir mintys apie platesnį susitarimą – ne tik dėl kapinių steigimo, bet ir kitų miestui bei rajonui svarbių klausimų.
Naujos kapinės yra tarp svarbiausiųjų Klaipėdos miesto prioritetų. Tad tikinama, kad lėšų joms įkurti rasis. Juolab kad po to, kai bus priimtas sprendimas dėl vietos parinkimo, projekto įgyvendinimo procedūros gali tęstis penketą metų.
Apie tai, kad didžiausiose regione Lėbartų kapinėse beliko keli procentai laisvų vietų laidojimui, viešai prabilta jau beveik prieš 20 metų. Šiuo metu,taip pat teigiama, kad jose liko tiek pat – keli procentai laisvų vietų, mat kapinės buvo praplėstos. Be to, pradėta palaikus saugoti kolumbariumuose.
INFORMACIJA
Studijos rengėjai taip įsivaizduoja tolimesnius veiksmus dėl naujų kapinių įrengimo:
1. Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administracijų susitarimas dėl naujų Klaipėdos miesto kapinių steigimo (1 – 3 mėn.)
2. Detaliojo plano su sąnaudų ir naudos analize parengimas (12 – 18 mėn.)
3. Žemės įsigijimas:
3.1. Pasirinktos teritorijos žemės pirkimo procedūros (12 mėn.)
3.2. Pasirinktos teritorijos žemės paėmimas visuomenės poreikiams (12 – 18 mėn.).
4. Sklypo techninio projekto parengimo viešojo pirkimo procedūros (4 mėnesiai).
5. Kapinių įrengimo techninis projektas (10 – 12 mėn.)
6. Kapinių įrengimo rangos darbų viešojo pirkimo procedūros (4 mėnesiai);
7. I etapo kapinių įrengimo rangos darbai (12 – 18 mėn.).
Glaudėnų piliakalnis,toks turi būti tos vietos pavadinimas !
Kaip įdomu -kapinių vietos ieško įmonė, kuri neturi darbuotojų – 0, ir niekam tas nekliūna. Ar gali vilniečiai pažinoti Klaipėdos kraštą, gerbti jo žmones? Šalia buvusio sąvartyno pasistatė daug sandėlių, jokio ramybės įvaizdžio, daugiau sąvartyno.
Ir vėl apie kapines savartyne. Jau ne vieną kartą buvo rašyta, kad žmonės ne šiukšlės. Reikia visiškai būti amoraliais politikais, kad siūlyti tokią laidojimo vietą žmonėms. Pirmiausia sau atsakykite: ar lydėsite savo mirusius artimuosius į savartyną?
Ti nereikia mūsų gąsdinti. Glaudėnai nėra vien senojo savartyno vieta.
ar jus jauciate skirtuma tarp zodziu „savartyne” ir „salia savartyno”? Is komentaro atrodo, kad nelabai 😉
Vietinius laidokite pačioje Klaipedoje,ko lendate i tuos rajonus vis.
O kur laidosis slengiškiai, klipiškiai, jakiškiai, ginduliškiai ir visi kiti. Gal Gargžduose?
kai tik zmones is rajonu nustos vaziuoti i miestus, tai iskart taip ir padarysime 😉 rajone zeme pigesne ir tiek.
O ar neteko pačiam matyti kapiniu Slengiuose??
Mirę žmonės turi psichoemocinį krūvį (??), o gyvieji – tai buvę nebuvę, kuriems šalia ketina įbrukti apie 40 ha kapines. Gal galėtų „bokštų valdovai” paaiškink, kas yra tas psichoemocinis krūvis? Gal metodikas jau pasirengė jam nustatyti. Per pristatymą rajone Neniškio komanda aukso upes žadėjo – infrastruktūrą paruoš, suoliukų prikeps, privažiavimus sutvarkys.. Parkas – ne kapinės. Bet kurgi buvo Klaipėdos m. su Lėbartų kapinių infrastruktūra daugybę metų – kai tik kokia šventė, nei mašinos pravažiuoja, nei autobusai, nei parkuoti jas kur yra. Tiesiog paprastai sprendžiama – policiją pasikvietei, ženklus sustatei ir pasisiuskit.
Psichoemocini kruvi patiria ne mire, o gyvi zmones, kurie mirusius laidoja, daug kam mintis savo artimaji guldyti salia savartyno gali buti nepriimtina.