„Atvira Klaipėda” baigia šiemet vykdytą projektą „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda”, kuriame remdamasi dabar Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais pasakojo apie tai, kas dėjosi Klaipėdos krašte 1920-1923 metais. Viliamės, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei jo ekspertai šio projekto tęsimui skirs finansavimą ir 2023-aisiais, Klaipėdos krašto metais.

O paskutinėje šių metų rašinių ciklo dalyje – apie dokumentus, kurie į Lietuvos Užsienio ministeriją Klaipėdos sukilimo operacijos dienomis keliavo iš mūsų šalies atstovybių Europos sostinėse.

1923 m. sausio 15 d. krašto apsaugos ministrui Baliui Šližiui buvo nurodyta iškilmingai pasiųsti artilerijos dalinį Klaipėdos link pasieniui sustiprinti. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

„Griežtai patariama ištraukti kariuomenę”

Sausio 12-ąją Lietuvos atstovas Londone Tomas Norus-Naruševičius savo šifruotoje telegramoje Užsienio reikalų ministerijai pakartojo apie įžvalgas, jog įvykiai Klaipėdos krašte gali sukelti dar vieną lenkų agresiją.

„Spauda praneša mūsų kariuomenės žygiavimą Klaipėdon, francūzai notifikavo tą faktą Anglijai, anglų valdžios žinios tą pat patvirtina. Foreign Office didelis susirūpinimas, perspėjo pavojus iš Lenkijos, Pilsudskis, jų nuomone Lenkijos diktatorius, pasiteisindamas lietuvių pasielgimu gali žygiuoti irgi Klaipėdon. Griežtai patariama ištraukti kariuomenę iš Klaipėdos Krašto. Kuogreičiausiai telegrafuokite”, – rašė diplomatas.

Tuo metu Lietuvos atstovas Latvijoje Dovas Zaunius tądien irgi kartojo jau sausio 11-ąją praneštą faktą, kad Klaipėdos krašto komisaras Jean Gabriel Petisné šios šalies valdžios užklausė, ar „gabenama pro Prekulnę Lietuvos kariuomenė”.

„Latviai atsakys apie kariuomenės gabenimą nieko nežiną”, – pakartojo apie nesikeičiančią kaimynų poziciją D. Zaunius.

Reikalavo uždaryti sieną

Sausio 13-ąją premjerui Ernestui Galvanauskui skriejo šifruota telegrama ir iš pasiuntinio Paryžiuje Oskaro Milašiaus.

„Patyriau iš dviejų, grynai privačių pasikalbėjimų su Brugere, kad Entanta laukia iš Lietuvos Vyriausybės energingų žygių tuojaus uždaryti sieną ir viešai paskelbti visam pasauliui, kad Klaipėdos krašto išsprendimo Lietuvos Vyriausybė laukia tik iš Ambasadorių. Prašysiu atsakyt į tel. 225”, – rašė O. Milašius.

Lietuvai tęsiant diplomatinį „teatrą“, kad ji yra visiškai nesusijusi su kariniais veiksmai Klaipėdos krašte, Krašto apsaugos ministerijos generalinis štabas įsakė karo komendantams sustiprinti sargybas pasienyje, nepraleisti apsiginklavusiųjų į Klaipėdos kraštą.

Sausio 13 d. telegramoje Prancūzijos premjerui Raymond Poincaré Lietuvos Vyriausybės vadovas akcentavo, kad siena su kraštu nebuvo saugoma, tebuvo tik muitinės, tad šalis negali atsakyti už tuos, kurie savo valia peržengė sieną. O sausio 15 d. krašto apsaugos ministrui Baliui Šližiui buvo nurodyta iškilmingai pasiųsti artilerijos dalinį Klaipėdos link pasieniui sustiprinti.

Italai irgi protestavo

Sausio 14-ąją šifruotą telegramą E. Galvauskui siuntė ir Lietuvos pasiuntinybės Romoje darbuotojas Adalbertas Staneika.

„Italijos Užsienmin sakoma sukilimas Klaipėdoj yra klaida ir gali išeiti Lietuvos nenaudai. Patariama, kad Lietuvos Valdžia savo įtaka numalšintų sukilėlius”, – rašė tarnautojas.

Jis taip pat informavo, kad Italijos valdžia nusiuntė telegramą Paryžiun, kurioje informavo, jog prisideda prie Antantės protesto.