Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) „prarijęs” naujas darinys – Klaipėdos universiteto ligoninė – paveldėjo ir šios įstaigos ginčus su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA) dėl finansinių sankcijų, pritaikytų už įvairius pandemijos metų viešuosius pirkimus.
„Atvira Klaipėda” jau yra rašiusi, kad ši ligoninė turėjo net 16 bylų su CVPA. Dalį ligoninės skundų Vilniaus apygardos administracinis teismas jau išnagrinėjo. Šįkart buvo aiškintasi dėl modulinių paciento monitorių su centrine monitoravimo stotimi pirkimo, kurio procedūros buvo pradėtos dar 2020 m. kovo mėnesį.
Kovą su COVID-19 visame Klaipėdos regione koordinavusi įstaiga pirkimo sąlygose buvo nurodžiusi, jog ketina pirkti 68 tokius prietaisus, iš kurių 52 turėjo tekti jai pačiai, penki – Klaipėdos vaikų ligoninei ir 11 – Respublikinei Klaipėdos ligoninei.
Neskelbiamų derybų būdu vykdytame pirkime buvo pakviestos dalyvauti UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Graina“, tačiau pasiūlymą pateikė tik pastaroji bendrovė. Ji nurodė reikiamą įrangą galinti parduoti už 759 900 eurų.
2020 m. balandžio viduryje pirkimo sutartis buvo sudaryta dėl aštuonių modulinių pacientų monitorių, o vėliau KUL pateikė paraišką CVPA dėl paramos skyrimo tokiam pirkiniui ir gavo avansinį mokėjimą pagal sudarytą finansavimo sutartį.
Galiausiai 2021 m. gruodį CPVA informavo ligoninę, kad įtariama, jog vykdant pirkimus buvo padarytas pažeidimas. Teikdama paaiškinimus KUL dėstė, kad COVID-19 ligoniams gydyti reikalingą įrangą buvo būtina įsigyti skubiai ir neturėdama galiojančios finansavimo sutarties ji įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas ES finansavimas.
Tačiau CVPA šie ir kiti ligoninės argumentai neįtikino ir pernai vasarį ji nusprendė, kad KUL nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą bei taip esą pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Už tokį pažeidimą ligoninei pritaikyta 25 proc. dydžio sutarties vertės siekianti vadinamoji finansinė korekcija nuo – 26 200 eurų.
Nesutikdama su tokiu sprendimu ligoninė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Šia byla išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis ir Fausta Vitkienė, pabrėžė, kad jau yra įsiteisėjęs kitas teismo sprendimas dėl ginčo, kilusio analogiškomis aplinkybėmis. Pastarajame konstatuota, kad 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.
Ir šį kartą teismas pabrėžė, kad tokioje situacijoje buvo iškilusi dviejų vertybių – Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija. Anot teismo, nėra pagrindo konstatuoti, kad KUL prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos ar kad buvo piktnaudžiauta viešojo pirkimo procedūromis. Siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo galėjo kilti grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.
Sprendime pabrėžiama ir aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog neskelbiamų derybų metu atrinkto tiekėjo kaina būtų buvusi nesąžininga ar viršijo rinkoje egzistavusią kainą ar kad buvo įsigytas akivaizdžiai perteklinis įrangos kiekis.
Teismas nusprendė, jog CVPA nepagrįstai nustatė pažeidimą ir pritaikė sankciją ligoninei. Panaikinus agentūros sprendimą iš jos ligoninės jaudai dar buvo priteista šiek tiek mažiau nei pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų. KUL prašė priteisti 3100 eurų, sumokėtų advokatui, o teismas, konstatavęs, kad tai yra per didelė suma, priteisė 1500 Eur.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sakykite, ką medikai turėjo daryti, kai žmonės mirė tuntomis? Ar jie turėjo atsiklausti vyriausio gyvulių ūkio valdovo Kuilio, kad jis skelbtų konkursus, ar nieko nedarydami ir nepirkdami turėjo užversti morgą lavonais? Tie teismai, tai absoliuti parodija, žmonės kovėsi su mirtimi, o dabar turi atsiskaitinėti gyvulių ūkiui . Jei būtų valia, tai teisčiau mirties bausme tuios, kuris tragedijos akivaizdoje vogė.