Mokslininkai dalį Klaipėdos šiaurėje esančių miškų  – gamtos ir žmonių kūrinį – vadina Vakarų taiga ir siūlo išgryninti Girulių miško apsaugos bei naudojimo prioritetus. Manoma, kad šiuos miškus galima traukti į NATURA 2000 tinklą kaip buveinių apsaugai svarbią teritoriją. 

Tokią įžvalgą Klaipėdos universiteto mokslininkai suformavo, savivaldybės užsakymu parengę ataskaitą apie miesto administracinėse ribose esančių Klaipėdos girininkijos Klaipėdos, Melnragės ir Girulių miškų gamtinių vertybių identifikavimo tyrimus.

Ataskaitoje teigiama, kad  šiuos miškus galima traukti ir į NATURA 2000 tinklą, „kaip buveinių apsaugai svarbią teritoriją, tiek dėl medžiais apaugusių pajūrio kopų užimamo ploto, tiek dėl užimamo ploto, kuris sudaro 29,8% visos teritorijos. Išskirtos potencialios saugomos teritorijos dalis, esanti į vakarus nuo geležinkelio, pasižymi ypatingu reljefu susiformavusiu Litorinos jūros laikotarpiu,  o čia aptinkamos lapuočių medžių buveinės sušvelnina ekstremalius temperatūrinius svyravimus.”

Siūlo nežymiai koreguoti draustinio ribas

Klaipėdos universitetas laimėjo pernai skelbtą Klaipėdos miesto savivaldybės viešųjų pirkimų konkursą ir už 15 tūkstančių eurų universiteto Jūros tyrimo instituto mokslininkai parengė dokumentą „Klaipėdos-Melnragės ir Girulių miškų gamtinių vertybių identifikavimo tyrimų ir preliminarių saugotinų teritorijų ribų nustatymas”.

Pasak atlikto tyrimo vadovo Dr. Roberto Staponkaus, 1960 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracinėse ribose, Kretingos urėdijos Klaipėdos girininkijos Girulių miško teritorijoje (613 ha plote) įsteigto Girulių botaninis – zoologinis draustinio ribas siūloma šiek tiek pakoreguoti, „paslenkant jas šiek tiek į pietus”.

Draustinio plotas dėl to praktiškai beveik nepakistų. Vakarų taigą R. Staponkus apibrėžia, kaip „gūdumą”, palyginus su šviesiais pušynais. Tokia gūduma pasižymi medžių įvairove: nuo 19 amžiuje pasodintų pušų iki palyginti jaunų medžių ir krūmų, trūnijančios medienos.

Kadaise pasodintų pušų liemens apimtis – per 60 cm. O storiausia taigoje auganti pušis – net per 3,3 metro apimties. Jos amžius – per 200 metų.

O smėlio pylimas, besidriekiantis miške apie kilometrą, nors yra labai panašus į natūralią kopą, išties yra žmogaus kūrinys. Jo paskirtis buvo apginti ganyklas ir dirbamus laukus nuo vėjo pustomo pajūrio smėlio. Šiandien juo dažnai važinėjamasi kalnų dviračiais, net rengiamos šalies masto šio sporto varžybos. 

Tinka „miško maudynėms“

Viliodami žurnalistus į nedidelę ekskursiją pirmadienį po šiuos miškus Klaipėdos universiteto mokslininkai dalį jų vadino ne bet kokia, o vienintelėje Lietuvoje miesto ribose esančia Vakarų taiga.

„Iš mokyklinių vadovėlių žinome, jog tokio tipo miškai plyti šiaurės kraštuose, Skandinavijoje, Sibire, bet… <…> atlikę išsamius Girulių miško tyrimus, čia aptikome ne tik Vakarų taigą, bet dar daug įdomių dalykų”, – sakė R. Staponkus.  

Mokslininkai tikina, kad dėl susiformavusio mikroklimato ir mažo žmonių srauto, ši vietovė ypatingai tinkama „miško maudynėms“. Todėl vietovė gali būti svarbi išnaudojant ją sveikatinimo tikslais bei siekiant gauti kurortinės teritorijos statusą.

Vakarų taigos tvarkymo tikslas – išlaikyti ar atkurti medyną, kuriame gausu negyvos medienos, didelė natūraliai buveinei būdingų kerpių, grybų, vabzdžių bei dirvožemio organizmų rūšių įvairovė. Palaikyti natūralią Vakarų taigai būdingą vystymosi dinamiką.

Šioje buveinėje siūlomos gamtotvarkos priemonės apima invazinių ir svetimžemių rūšių naikinimą buveinėje ir aplinkiniuose miško kvartaluose užkertant kelią buveinės būklės blogėjimui.

Pasipriešino geležinkelio kelynui

Anksčiau „Atvira Klaipėda” pranešė, kad 2020 metų birželio 22-osios Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto vystymo planai, pagal kuriuos Klaipėdoje turėtų būti sudarytos sąlygos naujo geležinkelio terminalo plėtrai ir numatytos tam tinkamos teritorijos. Girulių miškas centrinės valdžios atstovų manymu, galėtų būti viena iš jų, darbams atlikti reikėtų iškirsti 30-50 hektarų miško. Po savaitės buvo priimtas ir pataisytas nutarimas, kuriame atsirado ir Kopūstų kaimo alternatyva, nors Pauostis, kaip galimas krovininių traukinių stoties variantas, irgi neatmestas.

2020-ųjų rudenį Klaipėdos savivaldybė atliko gyventojų apklausą dėl planų Girulių miške įrengti Pauosčio geležinkelio kelyną, savo nuomonę šiuo klausimu pareiškė beveik 15 tūkst. klaipėdiečių, absoliuti dauguma nepritarė Vyriausybės sumanymui. Tiek politinėje erdvėje, tiek miesto bendruomenėje po to vyko diskusijos dėl sumanymo mišką saugoti suteikiant jam draustinio statusą.

INFORMACIJA

Dabartinė Girulių miško biologinė įvairovė ir gamtinės buveinės yra susiformavusios dėl tiesioginio žmogaus poveikio šiai teritorijai. Istorinė medžiaga byloja, kad Klaipėdos šiaurinėje dalyje miškas yra sodintas žmogaus, dėl kelių tikslų: užkardyti pustomo smėlio miestiečių dirbamiems laukams keltą grėsmę ir stabilizuoti įplauką į Klaipėdos uosto sąsiaurį, siekiant apsaugoti ją nuo smėlio sąnašų. 

Dėl to atsirado vadinamosios Miesto plantacijos (dab. parkas ir teritorija į šiaurę nuo P. Lideikio g. iki apsauginio pylimo), o pajūryje formuotas kopagūbris ir sodiniai vadinamosiose Pirklių plantacijose. Miško sodinimo darbai, prie kurių XIX amžiuje prisidėjo Klaipėdos miesto magistratas, Klaipėdos prekybininkų korporacija ir Prūsijos vyriausybė, lygintini su analogiškais darbais, kurie tuo metu buvo atliekami Kuršių nerijoje.

1466 m. privilegija leido miestiečiams laisvai kirsti medžius namų ir laivų statyboms, daug medienos reikėjo karų ir gaisrų naikinamo miesto atstatymui, tad artimiausios Klaipėdos apylinkės dėl nekontroliuojamo miško kirtimo tapo plynos.

Dėl pajūrio zonoje iškirsto miško XVII a. pradžioje laisvai pustomas smėlis pasiekė Klaipėdos ribas, buvo užpustytos šiaurinės miesto ganyklos.)  XVII a. vid. – XVIII a. pr. žemėlapiuose visa pajūrio teritorija pavaizduota kaip smėlio kopų virtinė, tik prie dabartinės Olandų kepurės matomi nedideli miško masyvai (Sembirtzki 1918).

1960 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracinėse ribose, Kretingos urėdijos Klaipėdos girininkijos Girulių miško teritorijoje (613 ha plote) buvo įsteigtas Girulių botaninis – zoologinis draustinis, kurio pagrindinės saugomos vertybės buvo pajūrio miško bendrijos ir gyvūnija. 

Klaipėdos miesto savivaldybės bendrajame plane valstybinės reikšmės Girulių miškas patenka į rekreacinių (II B grupė) miškų zoną. Šioje zonoje numatoma plėtoti ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus kaip reikšmingą savivaldybės teritorijos aplinkos oro kokybės regeneracinį potencialą.