Klaipėdos politikai bent kol kas užkirto kelią galimam rinkliavos už atliekų tvarkymą padidėjimui gyventojams.

Finansų ir ekonomikos komitete trečiadienį nepritarta, jog „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ brangiau mokėtų už kogeneracinės jėgainės „Fortum Klaipėda“ deginimui priimamas atliekas, nes tai turėtų tiesioginės įtakos rinkliavos dydžiui.

„Fortum Klaipėda”. Bendrovės nuotr.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitenė aiškino, jog 2012 metais tarp KRATC, kurio didžiausias akcininkas yra Klaipėdos savivaldybė, ir bendrovės „Fortum Klaipėda“ buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią „Fortum Klaipėda“ įsipareigojo pastatyti kogeneracinę jėgainę ir priimti naudoti KRATC pateiktas atliekas, o KRATC – tiekti atliekas naudoti kogeneracinės jėgainės veikloje ir mokėti už šią paslaugą.

Anot R. Jievaitienės, šioje sutartyje yra numatyta galimybė indeksuoti atliekų, priimamų deginti, priėmimo įkainį, įvertinus bendrą kainų lygio kitimą, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) pakinta ne mažiau kaip 5 procentais.

VKI 5 proc. pokytį pasiekė 2017 metais, tačiau „Fortum Klaipėda“ tik praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į KRATC ir pateikė prašymą indeksuoti įkainį. Šiemet lapkritį KRATC ir „Fortum Klaipėda“ pasirašė įkainių perskaičiavimo protokolą prie minėtos sutarties. Šiame protokole nurodoma, kad už atliekų priėmimą deginimui KRATC turėtų vietoje 22,88 Eur už toną atliekų mokėti 25,32 Eur. Tokiam naujam įkainiui turi pritarti visos Klaipėdos regiono savivaldybių tarybos. Jei nors viena nepritartų, įkainis liktų nepakeistas.

Nė viena regiono savivaldybės taryba šio klausimo dar nenagrinėjo, pirmieji jo trečiadienį ėmėsi Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

„Ar įkainio pakėlimas turi įtakos gyventojų mokesčiams? Kiek turėtų? Ką mokės gyventojai?“ – klausimų pabėrė komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis.

KRATC juristė Gražina Eimantaitė paaiškino, kad įvertinus planuojamas gauti pajamas ir sąnaudas, dėl įkainio indeksavimo vadinamasis vartų mokestis padidėtų 1,8 euro vienai tonai. Per metus Klaipėdos atliekų sistemoje susidaro beveik 60 tūkst. tonų atliekų, kurios nuvežamos į sąvartyną, tad 1,8 euro už toną padidėjęs vartų mokestis reiškia, kad per metus atliekų sutvarkymas klaipėdiečiams papildomai gali kainuoti kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.

„Nusikalstama, jei tokioje dabartinėje situacijoje padidėtų mokesčiai. Tad aš būsiu šalininkas nepritarti“, – teigė A. Kaveckis.

G. Eimantaitė teigė, jog egzistuoja teorinė galimybė, jog „Fortum Klaipėda“ gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad įkainis būtų indeksuojamas, nes tai numatyta sutartyje.

„Sutartyje numatyta galimybė pakeisti atliekų priėmimo deginti kainą, bet tam turi būti rimtos priežastys. Jei „Fortum Klaipėda“ ateitų su paskaičiavimais, jei įrodytų, kad dirba nuostolingai, galima būtų svarstyti. Šiandien žinome, kad įmonė dirba pelningai, todėl tikrai susilaikyčiau dėl tokio perskaičiavimo“, – teigė komiteto narys Rimantas Taraškevičius.

Didžioji dauguma komiteto narių nepritarė, jog būtų padidintas atliekų, naudojamų „Fortum Klaipėda“ veikloje, priėmimo įkainis. Vienintelis Vytis Radvila balsavo už, nes, anot jo, reikia laikytis sutartyje numatytų įsipareigojimų.

„Fortum Klaipėda“ pernai gavo 10 mln. eurų pelno, 2018-aisiais jis siekė 9,237 mln. eurų.

Galutinį sprendimą dėl šio įkainio priims miesto taryba.