Į aplinkosaugą nukreiptas investicijas specialistams ir miesto valdžios atstovams ketvirtadienį pristačiusios AB „Klaipėdos mediena” vadovai akcentavo, kad atitinkamą projektą jie yra pasirengę įgyvendinti jau šiemet, tačiau viską nulems derinimo procedūros. 

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad sausio pabaigoje Paupių gyvenvietės atstovams surengto pristatymo metu įmonė informavo apie daugiau nei 6 mln. eurų vertės investiciją, kuri esą gerokai pagerins kaimynų gyvenimo kokybę. Įmonė numato įdiegti naują medienos džiovinimo liniją, kuri išmetimus į aplinką turi sumažinti 40 proc. Žadama, kad pradėjus jai veikti neliks susvilusios medienos kvapo, mėlynos miglos efekto. Teigiama, kad įranga bus montuojama taip, kad ir triukšmas būtų kuo mažesnis.

Po investicijų neliks ir didelius garų srautus išmetančio aukšto įmonės elektrostatinio filtro. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šiandieninio pristatymo metu „Klaipėdos medieną” valdančios Vakarų medienos grupės (VMG) Aplinkosaugos ir darbuotojų saugos tarnybos vadovė Vilma Burškytė, sakė, jog įmonės noras yra suplanuotas aplinkosaugines investicijas atlikti iki paskutinio šių metų ketvirčio, o jeigu kiltų kokie nors procedūriniai trukdžiai, blogiausio scenarijaus atveju projekto užbaigimas matomas 2022-ųjų pabaigoje.

Ji taip pat informavo, kad įmonė katilinėse numato įdiegti „adBlue” įpurškimo sistemą, kuri sumažins azoto dioksidų išmetimą. Siekiant sumažinti kietųjų dalelių sklaidą iki šių metų pabaigos bus išasfaltuotos ir išbetonuos teritorijoje esančios aikštelės, bendrovė įsigys papildomą šlavimo-valymo įrangą, numatyta ir papildomai apželdinti teritoriją.

„Malonu, kad įmonė reaguoja ir imasi veiksmų, nors iš pradžių sakė, kad viskas jau įgyvendinta”, – į pristatytus planus reagavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas. 

Be kitų aspektų jis domėjosi ir tuo, kokias įmonė numato papildomas triukšmo valdymo priemones. 

Pasak „Klaipėdos medienos” vadovo Nikolajaus Ivanovo, atsižvelgiant į gyventojų pastabą jau pastatyta akustinė triukšmo izoliavimo sienelė bus keičiama į sugeriančią triukšmą. 

„Ieškojome per sausį, kas gali pasiūlyti triukšmą sugeriančią medžiagą, naudojamą lauke, radome tik vienus galimus tiekėjus. Tikiuosi, kad per pirmą ketvirtį tai padarysime. Nagrinėjame ir filtrus bei ventiliatorius, užsakyti šeši gaubtai jiems. Kai tik leis sąlygos juos pastatysime”, – sakė N. Ivanovas.

Paupių bendruomenės atstovė Rasa Arcišauskienė, kaip ir praėjusio pristatymo metu, tikino, kad įmonė pateikia per mažai skaičių. 

„Nematau pamatuojamų taršos rodiklių, kiek sumažės, yra tik bendras aprašymas. Reikia pamatyti skaičius, vienintelis yra tik žadamas 40 procentų sumažėjimas. Dėl triukšmo galiu pagirti. Lyginant su trimis keturiais metais atgal pagerėjo situacija, bet ji vis dar yra bloga.  Džiaugiamės, kad planuojate, bet žiūrėkime kompleksiškai”, – teigė R. Arcišauskienė.

Anot jos, įmonė turėtų įrengti ir automatinę taršos matavimo stotelę prie artimiausių gyvenamųjų namų su vėjo krypties fiksavimu.

„Ji būtų ir jūsų labui, ir mūsų gyventojų informatyvumo didinimui, nes nuo transporto tarša pasklinda žemesniame lygyje, o gyvenamieji namai yra ant kalniuko”, – sakė R. Arcišauskienė.

VMG vadovas Egidijus Mockus savo ruožtu paragino neužmiršti, kad įmonė čia įsikūrė dar XIX a. ir ne ji į apylinkes pritraukė gyventojus. 

„Nuo 2006 metų panaikinome faneros gamybą, neliko katilinės kitoje Liepų gatvės pusėje. Geresnių technologijų nei pas mus nėra, bet mes nestovime vietoje, ieškome visokių sprendimų – toks plokštyno variantas bus vienintelis Vakarų Europoje. Matavimus galėsime atlikti tik įdiegę, paleidę gamybą, kol kas yra tik gamybiniai parametrai. Ilgai ieškojome sprendimų, jie turi logiškai pasitvirtinti. Mes esame pasiruošę šiais metais padaryti, viskas priklauso nuo leidimų, labai prašome institucijų pasižiūrėti kuo greičiau ir palankiau, nes mes investuojame tik dėl to, kad gyventojams pagerėtų sąlygas”, – kalbėjo E. Mockus. 

Jis tikino, kad įmonė apsvarstys ir siūlymą dėl taršos stotelės, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad reikia įvertinti faktą, jog naujos medienos džiovyklos bus be aukšto kamino, jas užstos ir gamyklos pastatas. 

R. Arcišauskienei atkreipus dėmesį, kad iki šiol nėra galimybės susipažinti su tikslinama įmonės teršalų inventorizacijos ataskaita, Aplinkos apsaugos agentūros Oro taršos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Arkušauskienė informavo, kad dėl jos „buvo daug pastabų ir neatitikimų”.

„Šiemet gavome pataisytą, yra nauji taršos šaltiniai, dar daugelis dalykų nepriimtina ir neaišku, pasiūlėme parengti naują ir kai matysime, kad jau yra nagrinėtinas dokumentas, su juo supažindinsime. Paprašėme atlikti naują, nes sena jau negali būti tikslinama, yra įsipareigojimas tai padaryti iki kovo 1 dienos”, – sakė specialistė. 

„Tai, kad visiškai taršos nebus tikriausiai neišeis, sveikiname pastangas jas mažinti, neturi būti viršijimų, kas buvo atsitikę. Miesto siekis ir noras, kad kažkada įvyktų konversija, bet nesitikėkit, kad tai įvyks savivaldos lėšomis”, – pristatymo pabaigoje pareiškė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.