Verslininkas, mokslininkas-biotechnologas Vladas Algirdas Bumelis žiniasklaidai tvirtina, kad, jeigu Lietuvoje prieš keletą metų būtų investuota į virusologiją, šiandien šalyje galėtų būti gaminama viena iš vakcinų prieš COVID-19. Tačiau tokių tikslinių investicijų nebuvo, todėl šiuo metu lietuviai privalo laukti Europos Sąjungos (ES) solidarumo malonės, kol į šalį bus pristatytas anksčiau užsakytų ir ES prinpipais perskirstytas skiepų kiekis.
Europos šalių bloko kontekste Lietuvos pasiekimai skiepijimo procese atrodo tikrai padoriai – užimame vieną pirmaujančių vietų (ypač iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, kurioje vakcinavimo statistiką gerokai lenkia ES).
Vis dėlto į V. A. Bumelio mintijimus galima pažiūrėti kitokia – ydos – prasme. Trys milijonai krepšinio ekspertų Lietuvoje per pandemijos karantiną virsta kvalifikuotais virusologais, turinčiais akcentuotą požiūrį į vakcinas nuo COVID-19 (taip pat į vadinamąją Stambulo konvenciją). Į tokią kvalifikaciją investavus tik ne eurus, o rusiškus rublius. Mat rimti ekspertai ne tik Lietuvoje sako, kad Kremliaus suorganizuota vakarietiškų skiepų diskreditavimo kampanija, kartu su Vakarų demokratijų nesugebėjimu šiais propagandos kampanijai atsispirti ne tik sėja abejonių sėklas, bet ir apskritai stabdo Vakarų pasaulio užmojus šiemet pasiekti vadinamąjį civilizuotų šalių gyventojų bandos imunitetą.
casarosada.gob.ar nuotr.
Todėl viena iš keturių dabar Vakaruose patvirtintų – Oksfordo ir kompanijos „AstraZeneca“ sukurta vakcina šiuo metu yra praktiškai pašalinta iš normalios apyvartos. Ir ne tik ji.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo tikslas – sukompromituoti Vakarų pasaulio farmacijos technologijas ir pasiekti, kad bent dalis Vakarų šalių paprašytų pagalbos tiekti Rusijoje sukurtą „Sputnik V“ skiepą. Parodant, kad iš Rusijos Vakarai gali gauti ne tik naftos, gamtinių dujų bei kitų žaliavų, bet ir aukštų technologijų produktų.
Ar Kremlius savo vidaus politinei rinkai šį reikalą pateiks kaip antrąjį Krymą – nežinia. Tačiau akivaizdu, kad „sputniko“ klausimu aukščiausi Rusijos pareigūnai stačiais neriasi iš kailio.
Vengrija, kai kurios kitos Vidurio Europos šalys – Čekija ir Slovakija – jau stojo į eilę gauti „Sputnik V“. Nepaisydamos, kad šis Rusijos farmacijos pramonės stebuklas nėra registruotas ne tik Europos vaistų agentūros, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Italija lyg ir žada suteikti „sputnikui“ gamybos pajėgumų, kurių nebėra Rusijoje. O lietuviškoje žiniasklaidoje pradeda mirgėti pranešimai, esą Visagino miesto ir Šalčininkų regiono Lietuvoje gyventojai atsisako skiepytis siūloma „AstraZeneca“ vakcina, tačiau būtų nieko prieš skiepus nuo COVID-19, jeigu jiems valstybė arba dar kas nors pasiūlytų tuo reikalu „Sputnik V“.
Kaip manote, ar Kremlius į savo kontroliuojamą teritoriją įsileidžia Vakaruose pagamintus skiepus? Taigi, kad „Financial Times“ šią savaitę net rašė apie tai, kad Rusijoje dirbantys Vakarų diplomatai patiria problemų, jeigu nori pasiskiepyti vakarietiškomis vakcinomis – jas įvežti į Rusiją draudžiama.
Ir jeigu Lietuvos vyriausybė prieš kokią savaitę ėmė ir „lūžo“ – anksčiau tvirtinusi, kad pasirinkti vakcinos skiepijimo kampanijos metu negalima, dabar sako, kad dabar, esant galimybei, ypač, jei klausimas dėl „AstraZeneca“ produkto – kodėl gi ne, Rusijos valdžia šiuo klausimu tebėra kieta.
Rusai pasirinkimo galimybės neturėjo, neturi ir greičiausiai neturės. Tiems, kurie ignoruoja „Sputnik V“, bent jau Maskvoje blokuojamos socialinės kortelės.
Tuo metu, kada kompromatas apie vakarietiškas vakcinas visame Vakarų pasaulyje liejasi laisvai, ES vadovai didžiausią dėmesį skiria europietiško solidarumo žaidimams. O Lietuvos lyderiai tebesiginčija, ar ligi „mindauginių“ pavyks paskiepyti tiek, kiek sugalvojo prezidentūra.
Atsisakyti vakcinos ,kuri demonstruoja puikius rezultatus pirma – yra negudru o antra -verčia žmones jaustis diktatoriškos valstybės gyventojais,nes yra atimama žmogaus teisė rinktis.. Paminėsiu jog šia vakcina pasiskiepijo net provoslavų bažnyčios patriarchas…taigi…