Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-05 |
41 metų Marina į Klaipėdą iš Charkovo kartu su vyru ir 11-mečiu autistu sūnumi atvyko 2022-ųjų rugpjūtį. Tuo metu moteris jau laukėsi antrojo vaiko ir naujoje šalyje porai gimė dukra.
Klaipėdą ukrainiečiai pasirinko dėl to, kad sužinojo, jog čia veikia specializuota mokykla, skirta neįgalumą turintiems vaikams. Jie atvyko beveik be santaupų, bet vildamiesi, jog vyrui greitai pavyks susirasti darbą.
„Mes gyvenome gerai, turėjome dviejų kambarių butą. Vaikas mokėsi privačioje specializuotoje mokykloje. Prieš karą taupėme pinigus automobiliui įsigyti, – pokalbį pradėjo charkovietė. – Aš nedirbau, rūpinausi neįgaliu sūnumi, nors esu baigusi aukštąjį mokslą ir turiu didelės patirties inžinerinio projektavimo srityje. Vyras dirbo operatoriumi plytų gamykloje”.
Baisiausia diena moters gyvenime tapo 2022-ųjų vasario 28-oji, kai virš jų namo ėmė skraidyti naikintuvai, girdėjosi sprogimų garsai ir vienas sprogmuo pataikė šalia jų laiptinės.
„Nuo jo nukentėjo mūsų naujoji mašina – išsiklaipė ratai, išdužo užpakalinis stiklas bei skeveldros apgadino fasadą. Automobilį išgelbėjo tik tai, kad priešais buvo pastatyta kaimyno mašina, kuri buvo visiškai sunaikinta. Kadangi mūsų mašina nukentėjo nesmarkiai, palyginus su daugybe sudegusių namų ir butų Charkove, dėl to niekur nesikreipėme, nors, pvz., išdužusius namų langus kai kuriais atvejais įstiklindavo miesto valdžia”, – kalbėjo Marina.
Stipriau nukentėjo jos mamos ir brolio gyvenamieji namai – išdužo visi langai, kliuvo ir stogui.
Į Lietuvą su savo automobiliu šeima išvyko 2022-ųjų rugpjūtį. Kelionėje užtruko dvi dienas. Atvykus kilo problemų, ieškant gyvenamojo būsto.
„Niekas nenorėjo nuomoti ukrainiečiams ir dar su besilaukiančia moterimi. Viena šeimininkė būtent dėl to mums atsisakė išnuomoti butą. Nieko pasiūlyti negalėjo ir savanoriai. Surado gyvenamąjį būstą tik priemiestyje, bet mums jis netiko dėl sūnaus, kurio specializuota mokykla yra mieste. Tik po kurio laiko pavyko išsinuomoti vieno kambario butą. Vietos jame, tiesa, mažoka, bet kol kas nieko daugiau sau leisti negalime”, – įsikūrimo vargais dalinosi ukrainietė.
Jos vyras įsidarbino laivų remonto įmonėje, bet nors jis turi aukštąjį išsilavinimą, jį priėmė dirbti tik darbininku. Moteris liko namie rūpintis sūnumi.
Per beveik dvejus gyvenimo Klaipėdoje metus apie lietuvius ji susidarė dvejopą įspūdį.
„Man iš esmės patinka jų požiūris į mus. Žinoma, kartais susiduri ir su negeranoriškai nusiteikusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, kai su dukra lankėmės pas kardiologę, ji iš principo kalbėjo tik lietuviškai. Ir tik man atsiprašius, jog nesuprantu lietuviškai bei paprašius kalbėti rusiškai, ji nenoriai tai padarė, nors žinojau, kad rusiškai moka, nes prieš metus pas ją lankėmės su sūnumi. Tokios situacijos liūdna“, – kalbėjo ukrainietė.
Kartu ji pripažino, jog Lietuvos medicina sužavėta neliko.
„Su mažąja dukryte buvome priverstos naudotis privataus gydytojo paslaugomis, nes tris mėnesius negalėjome patekti pas neurologą, nors turėjome vaikų gydytojo siuntimą. Man susidarė toks įspūdis, kad Lietuvoje medikai labai atsainiai žiūri į žmogaus sveikatą, jei tai nėra ekstra atvejis, tada padedama iškart”, – sakė ji.
Moteris prisipažino nežinanti, kaip susiklostys jos šeimos tolimesnis likimas ir ar jie liks Lietuvoje.
„Sunku pasakyti, ar liksime visam laikui. Mes su vyru norime grįžti į Ukrainą, bet suprantame, jog to padaryti artimiausiu metu nepavyks. Kol kas gyvensime čia, kad būtų galima sūnui toliau mokytis, nesukeliant jam papildomų rūpesčių”, – pokalbį baigė Marina.
Kodėl ši autorė reguliariai rašo „kaip blogai Lietuvoje”. O ta ponia, kuri piktinasi ,kad su ja nekalba rusškai, turi suprasti ,kad rusai mus buvo okupavę, o atvykus į svetimą šalį kalbama tarptautine kalba arba mokomasi tos šalies kalbos.
Dėl „apgyvendinimo” (įsivaizduok, kad šalis apgyvendino ir mokėjo pinigus) pakraštyje miesto skundas bevertis, nes į specializuotas mokyklas vaikai yra vežiojami autobusiukais, todėl autorė skleidžia melą.
Kitas klausimas – lankė privačią mokyklą….vyras negavo darbo su išsilavinimu. Lietuvoje valstybinė kalba LIETUVIŲ- be jos kito darbo ,kaip darbininko (gerai jei ir jį gausi) tikrai negausi.
Todėl labai nuvilia šis laikraštis su prorusiška autore, kuri rašo tik apie tai kas skundžiasi kaip čia „blogai”. Ne visoje Ukrainoje karas, todėl manyčiau jie gyvena čia tik todėl, kad matomai nelegaliai vyras išvyko iš šalies.
Ганно, це ви безкоштовно робите, розпалюєте ненависть до українців? Або, хто зможе спростувати, вам за це заплатили? Чи це для підвищення відвідуваності сайту?Сподiваюсь, українську мову ви, громадянка України, розумієте.
Atsibodo, atsiprašau už nepažįstamą kalbą
Dėl mūsų medicinos rašo tikrą tiesą. Nors Lietuva viena pirmaujančių ES pagal gydytojų (pabrėžiu gydytojų, o ne slaugytojų) skaičių, tačiau eilės ilgiausios. Graudžiai juokinga, kad pas gydytoją valdiškoje įstaigoje reikia laukti mėnesiais, o privačioje klinikoje tas pats gydytojas paslaugas suteikia tą pačią savaitę. Tai rodo chaosą ir betvarkę mūsų medicinos sistemoje, nors gydytojai valstybinėse įstaigose dabar jau gauna gana solidžius atlyginimus……………………
O dėl straipsnio pašnekovės paminėto atvejo, susijusio su lietuvių kalbos mokėjimu, tai ukrainietė turėtų susiprotėti, kad svečioje šalyje reikia mokytis vietinės kalbos, tai pradėti reikėjo tik atvykus. Nesimokydama vietos kalbos ji rodo nepagarbą ją priglaudusiai visuomenei, todėl ir vietiniai nerodys jai pagarbos šiuo klausimu. Manau, kad jei ukrainietė būtų bent parodžiusi pastangas kalbėti lietuviškai, prieš tai Google translate pagalba būtų pasiruošusi pokalbiui, tuomet tikrai nebūtų susidūrusi su tokia gydytojos reakcija ir pokalbis savaime savaime būtų perėjęs į rusų k.
Kaip ant delno atvykėlių norai: atvykę svetur, jie nori visko kaip namie. Darbo pagal „jų lygį”, medicinos- privačių nemokamų paslaugų, kad mama nedirbtų būtų išlaikytinė… Ir dar su jais visi rusiškai turi kalbėti! Tad , mieleiji, tik namo- ne visa Ukraina kariauja. Grįžkite.
Komentaras *
Gal tegu jieško kur geriau, kur nereikia mokytis šalies kalbos ir visi kalba rusiškai? Per parą metų jau galėjo promokti ir lietuviškai.
Kopija,-Mes gyvenome gerai, turėjome dviejų kambarių butą. Vaikas mokėsi privačioje specializuotoje mokykloje. Prieš karą taupėme pinigus automobiliui įsigyti, – pokalbį pradėjo charkovietė. – Aš nedirbau, rūpinausi neįgaliu sūnumi, nors esu baigusi aukštąjį mokslą ir turiu didelės patirties inžinerinio projektavimo srityje. Vyras dirbo operatoriumi plytų gamykloje”.
„Pavyzdžiui, kai su dukra lankėmės pas kardiologę, ji iš principo kalbėjo tik lietuviškai. Ir tik man atsiprašius, jog nesuprantu lietuviškai bei paprašius kalbėti rusiškai, ji nenoriai tai padarė, nors žinojau, kad rusiškai moka, nes prieš metus pas ją lankėmės su sūnumi …
Manau,tokie straipsniai,apie tokio tipo „rusakalbius”( …) ,koks tikslas !???(kaip,jiems,cia blogai )
putlerio planas buvo paversti rytu Ukraina pelenais ir ten gyvenusiais rusakalbiais uztvindyti Europa, kad ir Europoj paskui butu, ka „gelbeti”. Butent tokie ukrainieciai ir pacioje Ukrainoje pragyvene daugybe metu – nekalba ukrainietiskai. Tokie pabegeliai tarpusavyje seimoje kalba rusiskai, vaikus leidzia i rusiskas mokyklas ir burelius, bendrauja su kitais rusakalbiais, o tu, kurie kalba nuolat ukrainietiskai – vengia. Tokie pabegeliai turi Ukrainos pasus, bet ukrainietisko – nelabai ko. Tad, jei pabegeliai skundziasi del kalbos, turbut reiketu ja ismokti arba apgalvoti isvykima atgal i Ukraina (arba rusija, kam ji artimesne…).