Per šią Žolinę sukako 60 metų, kai Klaipėdoje turėjo būti atidaryta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – vieninteliai Lietuvoje ir Baltijos šalyse sovietmečiu pastatyti maldos namai.
Liūdnasis unikalios bažnyčios jubiliejus (2)
Rugpjūčio 15-ąją, per šią Žolinę, sukanka 60 metų, kai Klaipėdoje turėjo būti atidaryta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – vieninteliai Lietuvoje ir Baltijos šalyse sovietmečiu pastatyti maldos namai.
75-metį Biržos tiltas pasitiko neįgalus (3)
Rugpjūčio 1-ąją sukanka 75-eri metai, kai tuometinis Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas patvirtino atsitraukiančių Vermachto dalinių susprogdinto Biržos tilto atstatymo projektą….
Leningradietiški kirilicos pėdsakai Klaipėdos veide
Liepos 25-ąją sukanka 70 metų, kai tuometinis Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas nusprendė Baltijos laivų statyklai perduoti ištisus kvartalus tarp Danės gatvės ir Mažvydo alėjos, kad ši čia užsiimtų gyvenamųjų namų statybomis.
Prekybos uostas: nukirtęs šimtmetį kelią, prarijęs Vitę II (1)
„Atvira Klaipėda“ dar viename ciklo „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“ baigia pasakoti buvusio Prekybos uosto raidos istoriją. Prieš 75 metus birželio…
Prekybos uostas: nukirtęs šimtametį kelią į Melnragę, prarijęs Vitę (1)
Birželio 28-ąją sukanka 75 metai, kai TSRS Jūrų laivyno liaudies komisariatas priėmė nutarimą įsteigti Klaipėdos jūrų prekybos uostą. Tai –…
Žvejybos uosto rajonas – lyg rankraštis su nuskustu pirminiu tekstu (13)
„Atvira Klaipėda“, birželio 15-ąją, cikle „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“, jau supažindinusi su buvusio Žvejybos uosto istorija, šįkart pristato pasakojimą apie šio pramoninio objekto kaimynystėje pagimdytą gyvenamąją miesto rajoną.
Žvejybos uostas: nulėmęs miesto raidą (1)
Birželio 15-ąją sukanka 75 metai, kai Klaipėdoje buvo įsteigtas Žvejybos uostas, galiausiai davęs pavadinimą ir šalia jo pradėtam statyti gyvenamajam rajonui. Tokio uosto nebeliko, o rajonas vis dar vadinamas Žvejybos uosto arba Rybportu.
Ilga Martyno Mažvydo kelionė į Klaipėdą (1)
„Atvira Klaipėda“, cikle „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“, jau pasakojusi apie Lietuvininkų aikštės raidą iki XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios, antrojoje rašinio dalyje supažindins su istorija, kaip čia atkeliavo Martyno Mažvydo paminklas.