Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-03-22 |
Dviejų instancijų uostamiesčio teismai patvirtino, kad prokurorai buvo neteisūs atsisakydami padėti Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui (KMSPC) išspręsti problemą, kurią sukūrė savo butą sąvartynu pavertusi moteris.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Moteris kaupia savo bute šiukšles ir kenkia kaimynams, nereaguoja į prašymus. Buvo net sukėlusi gaisrą. Butas tarnybų buvo iškuoptas, bet situacija vėl atėjo iki to paties taško. Bandydamas visgi rasti sprendimą KMSPC kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad ši taikytų viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptųsi į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Tačiau sulaukusi tokio prašymo prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, nes konstatavo nemananti, kad moteris turi psichikos problemų…
Visgi, kaip rodo bylos medžiaga, tokia išvada buvo padaryta atliktus tik visiškai formalius veiksmus. Prokuratūra apsiribojo tik užklausimų išsiuntimu į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, Klaipėdos psichikos sveikatos centrą, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą, Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą, Policijos departamento Informacijos teikimo skyrių, Informatikos ir ryšių departamentą ir Registrų centrą. Tačiau su pačia kaimynus įkaitais pavertusia moterimi bendrauta nebuvo.
Nesutikdamas su tokiu Klaipėdos prokuratūros požiūriu KMSPC pirmiausia apskundė sprendimą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, tačiau ir pastarasis laikėsi tokios pat nuomonės. Tada jau centras kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir prašė panaikinti tokius sprendimus, kad prokurorai problemą imtųsi spręsti iš esmės, o ne formaliai.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog yra akivaizdu, kad prokuratūra neieškojo kitų priemonių apklausti moterį, apsiribojo tik tuo, kad Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialiniam darbuotojui keletą kartų nepavyko patekti į butą. Anot teismo, nepagrįstai buvo apsiribota ir tik gauta informacija, jog moteris pastaruosius penkerius metus nesilankė ir nesigydė psichinės sveikatos priežiūros įstaigose. Pabrėžta ir aplinkybė, kad nebuvo apklaustas ir jos sūnus.
„Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai informavo, kad lankėsi šiame būste, kadangi moteris buvo sukėlusi gaisrą. Namuose yra antisanitarinės sąlygos: visi kambariai užkrauti daiktais ir šiukšlėmis, nėra laisvos vietos praėjimui, skraido musės, tvyro baisus dvokas tiek namuose, tiek laiptinėje, tačiau nėra duomenų, jog būtų apklausti kaimynai, kurie su ja gyvena toje pačioje laiptinėje. <…> Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai apklausti dėl minėtos situacijos įvertinimo nebuvo“, – rašoma pirmos instancijos teismo sprendime, kuriame konstatuota, jog visos šios aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad prokuratūra, priimdama nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, surinko pakankamai įrodymų.
Tačiau ir po tokio sprendimo prokuratūra vietoje to, kad imtųsi padėti centrui ir moters įkaitais tapusiems kaimynams, geriau nusprendė jį apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Visgi ir šio teismo teisėjas Almantas Padvelskis padarė analogišką išvadą, kaip ir pirma instancija.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat priminė, kad prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, gali reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus ar paskirti specialistus padėti nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti.
Laikinoji KMSPC direktorė Eglė Buivydaitė „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog tai yra pirmas atvejis, kai sprendžiant tokią jau įsisenėjusią problemą teko kovoti ir su prokurorais, skundžiant jų sprendimus.
Pernai, anot jos, į prokuratūrą dėl tokios pagalbos iš viso buvo kreiptasi du kartus (įskaitant ir šį atvejį).
Pasak laikinosios vadovės, centras 2023 m. organizavo trijų taip apleistų būstų valymą ir dezinfekciją. Šiuo metu yra žinomi du tokie atvejai.
„Vienu atveju bandome gauti kliento sutikimą dėl būsto išvalymo, o kitu atveju bandome įtikinti kliento artimąjį, kurio bute gyvena žmogus, imtis priemonių ir išvalyti butą“, – sakė E. Buivydaitė.
Turint nors lašą sveiko proto aišku, kad Vigis teisus
nesunku suprasti, kad šiukšlėmis užversti butai yra tik pasekmė žmones ištikusių psichinių sutrikimų. Todėl tokių butų valymas yra Sizifo darbas. Norint problemą spręsti iš esmės reikalinga teisinė bazė, kuri suteiktu galimybę tokius žmones perkelti į įstaigas kuriuose jiems būtų suteiktos būtinos socialinės ir medicininės paslaugos ir tuo pačiu nepažeistos jų teisės į privačią nuosavybę. Vargu ar tokios problemos sprendimas gali būti „įkandamas” prokuratūrai. Tokios Centro „pergalės” prieš prokuratūrą problemos neišspręs. Manyčiau Centro apmokami teisininkai turėtų išanalizuoti tokių ir panašių probleminių situacijų teisinių sprendimų galimybes ir teikti pasiūlymus kokiomis esamomis teisinėmis priemonėmis galima būtų efektyviai spręsti tokias situacijas. O gal esanti įstatyminė bazė yra nepakankama norint tokias problemas spręsti?
Pritariu. Teisinė bazė yra visiškai nepakankama. Teko susidurti ieškant pagalbos savo artimajam su Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialiniais darbuotojais, taip pat miesto tarybos nariu. Pagalba nulinė. Jie formaliai, arogantiškai atlieka savo pareigas. Šia dienai, psichinių sutrikimų turintis žmogus, jei jis savo noru atsisako gydytis yra visiškai teisus. Nesvarbu, kad savo įkaitais paverčia tarnybas, kaimynus.