Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-02 |
Uostamiesčio savivaldybė pranešė, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis pateikė Vyriausybės nutarimo projektą dėl Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo.
Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Dar 2008-ųjų pavasarį buvo paskelbta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu rengiama pietinio aplinkkelio galimybių studija. Pietinis aplinkkelis regėtas keturių eismo juostų, kelyje į Šilutę planuota įrengti dviejų lygių sankryžą.
Po poros metų buvo pristatytas ir detalusis planas. Jis numatė, kad 6,7 km ilgio kelias prasidės Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryžoje ir tęsis iki geležinkelio pervažos Taikos prospekte. Kita jos dalis turėjo eiti į pietus nuo geležinkelio stoties „Draugystė”, kelio Klaipėda-Šilutė kryptimi link Dumpių. 2010-ųjų rudenį tokį detalųjį planą patvirtino Klaipėdos rajono taryba. Tada kalbėta, kad šio kelio tiesimas gali atsieti apie 184 mln. litų. 9 mln. litų iš šios sumos būtų reikėję išpirkti apie 37 ha teritorijos iš keliolikos žemės savininkų. Dalis jų tada aktyviai priešinosi tokiems planams ir 2012-ųjų vasarą pasiekė pergalę – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies patenkino bendrovės „Ferteksos transportas“ skundą bei panaikino detaliuosius sprendinius. Žiniasklaida skelbė, kad iki tol planavimo procedūroms jau buvo išleista 3,5 mln. litų. Po minėtojo teismo sprendimo jos buvo atnaujintos.
2013 m. birželį Seimas pripažino šį aplinkkelį valstybinės reikšmės objektu.
2015-ųjų vasarą Vyriausybė priėmė sprendimą, pagal kurį buvo patikslintos Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Leista išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų detaliuoju pietinio aplinkkelio planu planuojamą miško žemę ir ją paversti kitomis naudmenomis. Tuomet teigta, kad taip įveikta paskutinė kliūtis rengiant naują detalųjį planą. Jis Klaipėdos savivaldybėje buvo patvirtintas tų metų rudenį, bet ir vėl bendrovės „Ferteksos transportas“ apskųstas teismams. 2017-ųjų balandį LVAT galutiniu sprendimu jau atmetė šios įmonės skundą. Tačiau po to projektas prapuolė iš politikų darbotvarkės. Apie jį garsiai buvo prabilta tik 2022-ųjų rugpjūtį vykusio Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos, kuriai pirmininkauja M. Skuodis, posėdžio metu.
„Šis ilgai Klaipėdos lauktas projektas yra vienas svarbiausių įvairiarūšio transporto projektų Lietuvoje, siekiant miestą išvaduoti nuo uosto transporto srautų. Tokie aplinkkeliai įprasti daugelyje pasaulio uostamiesčių. Todėl ilgai atidėliotas jo planavimo startas yra labai svarbus žingsnis pirmyn, dėl kurio būtinybės sutarėme su Klaipėdos savivaldybe. Be to, tai bus ir svarbi alternatyvi karinio mobilumo jungtis“, – dabar jau teigia M. Skuodis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymi, kad pietinis aplinkkelis itin svarbus Klaipėdos uostui. Jis siejamas su dviem projektais – pietinės uosto dalies, kuriai bus būtini privažiuojamieji keliai, išvystymu ir su specialiuoju planu išvystyti Kalnupės ir Senosios Smiltelės gatves.
„Šis projektas itin reikšmingas ir tuo, kad nutiesus šį aplinkkelį, pietinės uosto dalies įmonių transportą būtų galima nukreipti į A141 kelią (Klaipėda–Kaunas per Jurbarką) ir į automagistralę (Klaipėda–Vilnius). Taip būtų sprendžiamas sunkiojo transporto klausimas mieste, rajono gyventojai galėtų lengviau pasiekti Klaipėdą. Mūsų inicijuotas projektas, susisiekimo ministro ir ministerijos dėka jau įgauna pagreitį“, – teigia A. Latakas.
Komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną vykdys Susisiekimo ministerija.
Parašykite komentarą