Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-07 |
Antradienį Lietuvoje prasidėjo balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl Konstitucijos keitimo, kad būtų numatyta galimybė išsaugoti pilietybę.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Iš anksto balsuoti galima visose 60 savivaldybių nuo antradienio iki ketvirtadienio 7–20 valandomis. Uostamiestyje balsavimas vyksta Klaipėdos savivaldybės pastate (Liepų g. 11).
Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos taip pat įrengtos savivaldybių pastatuose. Tik Neringoje balsavimas vyksta Bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Nida), Pagėgiuose – Kultūros centre (Jaunimo g. 3).
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda, valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską. Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo metu siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Lietuvos advokatūra atkreipia gyventojų dėmesį į tris svarbiausius dalykus dėl šio referendumo. Pirma, referendumo biuletenyje nebus tiesioginio klausimo UŽ ar PRIEŠ dvigubą pilietybę, bet bus balsuojama UŽ ar PRIEŠ Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą. Antra, įvykus referendumui ir pritarus siūlomam projektui Seimas specialiu įstatymu nustatys, kas gali, o kas negali turėti daugiau nei vieną pilietybę. Trečia, tam, kad referendumas įvyktų, turi ateiti balsuoti daugiau nei 50% rinkimų teisę turinčių piliečių ir ne mažiau kaip 50% rinkimų teisę turinčių piliečių (ne mažiau kaip 1 216 469 rinkėjų) turi biuletenyje pažymėti TAIP.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis nustato, kad NIEKAS negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, IŠSKYRUS įstatymo numatytus ATSKIRUS atvejus. Tai reiškia, kad šiuo metu daugiau nei vienos pilietybės turėjimas yra išimtis ir suteikiama atskirai. Įvykus referendumui ir nubalsavus už pataisą, būtų atsisakyta daugiau nei vienos pilietybės suteikimo išimtinumo, o piliečių dvigubos pilietybės suteikimo sąlygos būtų nustatomos Seimo priimtu konstituciniu įstatymu, t.y. priimtu ne mažiausiai kaip 85 parlamentarų dauguma iš 141.
Seimo teisės aktų projektų bazėje yra registruotas parengtas konstitucinio įstatymo projektas, kuriame nurodyta, kad „atstatyti Lietuvos pilietybę galėtų tik tų valstybių piliečiai, kurių valstybė priklauso Europos Sąjungai ir (ar) valstybės dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, taip pat valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) arba valstybės, priklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka tos valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjungininkės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos ar kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų įvairių sąjungų ar sandraugų narėmis“.
Gegužės 8–10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose. Gegužės 10–11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12-ąją. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.
ATNAUJINTA. Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, pirmąją išankstinio balsavimo dieną balsavo daugiau kaip 40,6 tūkst. rinkėjų – 1,7 proc. nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus. 2019 m. vykusiuose prezidento rinkimuose pirmąją balsavimo iš anksto dieną balsavo beveik 17 tūkst. rinkėjai (rinkėjų aktyvumas – 0,7 proc.).
Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat – į Lukiškių aikštėje ir aikštėje prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kaune Vytauto Didžiojo universiteto patalpose įrengtas balsavimo vietas.
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausi buvo Neringos savivaldybės gyventojai. Pasyviausi kol kas – Šalčininkų rajono rinkėjai.
Valerijau, mauk į rusiją, ko čia esi ir valgai lietuvišką duoną? Su savo čemodanu kuo greičiau į rodiną…
Я проголосую за господина ŽEMAITAITIS или VAITKUS. они с настоящими русскими, он не даст мне выучить ваш дурацкий литовский язык. они были бы хорошими и настоящими президентами. мы возобновим отношения с нашей братской страной, Клайпедский порт будет процветать.
Tvoi jazyk durackij. I ty okupant ili durak.
Gal visi lietuviai su nastajasčimi ruskimi,bet ne su tokiais propagandistais fašistais kaip pats. Važiuok namo ir balsuok už savo putlerį. Kalbą būdamas klajpedetis turėjai mokėti nuo mažumės,o ne nesąmones rašynėti. Ir kada ta tavo strana buvo bratskaja? Užsikrušk klajpedetį🙏