Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-12-02 |
Bendrasis ugdymas Lietuvoje ne visiems mokiniams tampa raktu į geresnį gyvenimą, teigiama Valstybės kontrolės audito „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išvadose.
Atliekant auditą buvo siekiama išsiaiškinti mokinių ugdymosi rezultatus ir jų kaitą, nes tai vienintelis rodiklis, kuriuo matuojama mokinių ugdymo pažanga. Auditas nustatė, kad bandymas gerinti mokinių pasiekimus lieka tik „popieriniu“ rodikliu svarbiausiame šalies strateginiame dokumente.
Palmiros Mart nuotr.
Nuo 2006 m. mokymo išlaidos išaugo net 53 proc. ir 2016 m. iš viso sudarė daugiau nei pusę milijardo eurų, bet mokymosi rezultatai negerėja. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, pagal mokinių pasiekimus Lietuva yra žemiau vidurkio.
„Auditas parodė, kad pertvarkant mokyklų tinklą, mokinių ugdymo rezultatai negerėja. Dėl demografinių procesų mažėjant mokinių skaičiui, klasės nesukomplektuojamos ir yra jungiamos. Didelis mokyklų tinklas lemia, kad mokytojai dirba keliose mokyklose pustuštėse klasėse ir nemotyvuojami siekti mokinių aukštesnių pasiekimų“, – pranešime cituojama Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
Auditoriai pastebi, kad daugumoje mažesnių mokyklų mokinių ugdymo rezultatai žemesni ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu. Mokinių pasiekimams pakilus aukščiau ES šalių vidurkio, per 10 metų šalies BVP išauga tiek, kad atsiperka švietimo išlaidos. Pastebima, kad žemų pasiekimų mokiniai yra potenciali našta visuomenei, dauguma jų ateityje nesugebės gyventi ir dirbti savarankiškai, juos reikės išlaikyti.
Auditoriai nustatė, kad 34 proc. tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, samdė korepetitorius. Ketvirtis iš jų juos samdė ir pradinių klasių mokiniams. 28 proc. tėvų nurodė, kad korepetitorių paslaugomis naudojasi dėl nepakankamai aiškiai išdėstomų dalykų mokykloje. 24 proc. tėvų pripažino, kad korepetitorių poreikis yra, bet tam trūksta lėšų. Naudojimasis korepetitorių paslaugomis rodo, kad ne visų mokinių ugdymosi poreikiai yra realizuojami.
Vadovavimas mokyklai taip pat daro didelę įtaką mokinių ugdymosi rezultatams. Atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje tos mokyklos, kurių vadovai yra lyderiai, suburia bendruomenišką mokyklos aplinką, į jos gyvenimą įtraukiami tėvai ir bendrai pasiekiama mokyklos pažangos. Auditoriai rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai sukurti ir įdiegti mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo ir pagalbos jiems sistemą.
Audito ataskaitoje nurodoma, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka vykdoma nesiekiant gerinti mokinių ugdymosi rezultatų, o Švietimo ir mokslo ministerija neturi įtakos pertvarkant savivaldybių mokyklų tinklą.
Ne visos savivaldybės ir mokyklos nusimato gerinti mokinių pasiekimus savo strateginiuose planuose. Auditoriai pasigenda keliamų tikslų, orientuotų į rezultatus.
Rekomendacijose nurodoma, kad siekiant, jog savivaldybių mokyklų tinklo pertvarka užtikrintų gerėjančius mokinių pasiekimus, ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą, reikia, kad juose būtų nustatyti aiškūs mokyklų tinklo pertvarkymo tikslai, uždaviniai ir kriterijai, užtikrinantys gerėjančią ugdymo kokybę.
Parašykite komentarą