Mes, žemiau pasirašę Lietuvos pajūrio bendruomenių atstovai, suprantame Klaipėdos jūrų uosto plėtros svarbą visos šalies ekonomikai. Mes vertiname Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir uosto kompanijų darbo rezultatus, kurių dėka Klaipėdos uostas yra regiono lyderis pagal krovos apimčių augimą ir tikime, kad tie rezultatai atneša rimtą indėlį į visos šalies ekonomikos vystymąsi. Tačiau atsakingų valstybės tarnautojų pasirinktą jūrų uosto plėtros projekto vystymo būdą mes laikome netinkamu ir neatitinkančiu Lietuvos Konstitucijos garantuotų Lietuvos piliečiams teisių gauti informaciją gyvybiškai svarbiais klausimais principų ir dvasios.

Stebime situaciją ir matome, kad informacija apie šį strategiškai svarbų visai Lietuvai projektą visuomenei pateikiama nepilnai, ja manipuliuojama, o dalis, ypač dėl projekto ekonominių, socialinių ir gamtosauginių pasekmių vertinimo, yra nepateikiama visuomenei pilna apimtimi, slepiant nepatogius faktus, arba ji nėra tinkamai paruošta.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 18, 25, 33, 46, 53, 54 straipsniais, remdamiesi Orhuso Konvencija dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisę gauti informaciją, bei kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos vadovus ir atsakingus tarnautojus, reikalaudami deramo, o ne formalaus visuomenės įtraukimo į šio strategiškai svarbaus projekto svarstymą ir derinimą su visuomene, taip suteikiant galimybę Lietuvos visuomenei ir pajūrio bendruomenėms demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus nuo pat jų svarstymo pradžios, o ne po svarbių sprendimų priėmimo.

Mes reikalaujame:

Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją vienoda apimtimi ir visiems prieinamu būdu pristatyti visuomenei ir pajūrio bendruomenėms visas išorinio uosto plėtros alternatyvas – tiek Klaipėdoje (Melnragėje) tiek Palangoje (Būtingėje), taip pat ir Šventosios uosto rekonstrukcijos projektą.

Šiuo metu stebime vien Melnragės projekto reklamos kampaniją, apgaulingai pateikiant šią alternatyvą kaip vienintelę įmanomą. Visuomenė yra klaidinama realybės neatitinkančiais teiginiais: neva apie nepakankamą jūros gylį uosto vystymui Būtingėje, nors reikiamas natūralus 17 m gylis Būtingėje yra apie 3 km nuo kranto linijos – ir tai yra aiškiai matoma galiojančiuose jūrlapiuose; eskaluojamos visokios baimės dėl „latviai niekada nesutiks“, nors su kaimynais šiais klausimas, kaip teigia uosto atstovai, net nebuvo aptartas.

Būtina visuomenę pilna apimtimi supažindinti su bendrovės INROS LACKNER SE (Vokietija) parengtu giliavandenio uosto Būtingėje projektu, su atnaujintais jo ekonominio pagrindimo skaičiavimais. Būtingės projektas dėl neaiškių priežasčių yra slepiamas nuo visuomenės ir iki šiol nėra atlikta ir visuomenei pateikta detali abiejų galimų naujo uosto lokacijų investicijų poreikio, poveikio aplinkai, socialinių pasekmių ir numatomos naudos išsami palyginamoji analizė – visa tai privalo būti daroma, o visuomenė privalo būti tinkamai informuota.

Šiuo metu sparčiai vystomas Klaipėdos uosto molų ilginimo projektas iš esmės galimas traktuoti kaip išorinio uosto statybos Melnragėje pradžia. Šių hidrotechninių įrenginių statybos gali būti pradėtos jau šiais metais, nesant pilna apimtimi išsamių kompleksinių tyrimų, kuriais turėtų būti nustatytas naujai vystomų hidrotechninių įrenginių prognozuojamos žalos kranto linijai dydis, o tuo pačiu numatytos ir tinkamos kranto erozijos padarinių kompensavimo priemonės bei jų pilnavertiški finansavimo šaltiniai. To nedarant, manome, kad tai privalo būti traktuojama kaip atsakingų valstybės tarnautojų tyčia daromi veiksmai, atnešiantys neabejotiną didelę žalą valstybei ir jos piliečiams, nes jau šiuo metu Klaipėdos (Melnragės) išorinio uosto strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitoje yra aiškiai pasakyta, kad naujų hidrotechninių įrenginių statyba turės sunkų, neigiamą ir ilgalaikį poveikį kranto linijai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kad šis nepalankus scenarijus yra labai tikėtinas, rodo Klaipėdos uosto vartų 2002 m. įvykdytos rekonstrukcijos ilgalaikiai padariniai Melnragės pliažams. Tuomet konstatuota, kad atstatant erozijos naikinamus pliažus nuo Klaipėdos iki Šventosios, kaip kompensacinės priemonės, numatyta pliažų „pamaitinimas“ priekrantės  zonoje gramzdinant iškastą uosto akvatorijoje gruntą ir žabtvorių įrengimas kopose. Tačiau, kaip galima akivaizdžiai įsitikinti – Melnragės paplūdimiams to nepakanka, tad ar pakaks neigiamą poveikį krantams padidinus keleriopai?

Manome, kad taip yra tyčia ir sąmoningai formuojama situacija, kai minėtoms kompensacinėms priemonėms pasirodžius nepakankamomis, visus papildomų darbų kaštus turės apmokėti ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip uosto plėtros projekto vykdytojas, atsakingas už visas projekto pasekmes, o pajūrio zonos savivaldybės ir šalies biudžetas.

Kaštai, kuriuos patirs savivaldybės ir valstybės biudžetas, siekiant išsaugoti Lietuvos pajūrį, gali būti didžiuliai ir nuolatiniai, tad juos dar privalo numatyti specialistai ir su darbo rezultatais supažindinti visuomenę.

Norime užakcentuoti, kad uosto vystymo projekte numatomos taip vadinamos „minkštosios“ kompensacinės priemonės – pliažų pamaitinimas smėliu ir žabtvorės – joms tapus nepakankamomis, gali būti neišvengiamas poreikis ir kitoms „kietosioms“ priemonės, tokios kaip bunos, bangolaužiai ir kitos betoninės kranto konstrukcijos tikslu stabdyti eroziją, vengiant jūros proveržio per paplūdimio apsauginį kopagūbrį labiausiai pažeistuose ruožuose.

Pažymėtina, kad minėtų „kietųjų“ kompensavimo priemonių kaštai yra dideli pradinėje investicijoje juos įrengiant, bet dėl nuolat patiriamo ardomojo jūros poveikio dar didesni kaštai patiriami juos nuolat prižiūrint (remontuojant ir atstatant).

Deja, tenka konstatuoti, kad Lietuvos visuomenė yra nepakankamai informuojama apie Baltijos krante vykstančius erozinius bei akumuliacinius procesus, apie vyraujantį jūros nešmenų (smėlio) judėjimą Lietuvos pakrante iš Pietų į Šiaurę bei vietinių nešmenų susidarymą ir pasiskirstymą kranto ruože, apie planuojamų išvystyti hidrotechninių įrenginių, užtveriančių smėlio jūroje judėjimą, ilgalaikį poveikį ir kitų Baltijos regiono šalių neigiamą patirtį šioje srityje.

Šiuo metu mokslininkų vykdoma Baltijos kranto stebėsena leidžia atsakyti, kurie kranto erozijos ir akumuliaciniai procesai gali būti siejami su natūraliais gamtiniais procesais, o kurie gali būti priskirti naujų uosto įrenginių  pasekmėms, todėl visų erozijos kompensavimo priemonių kaštų prognozavimas yra įmanomas jau dabar ir bus įmanomas ateityje.

Manome būtinu, kad išorinio uosto vystytojai suteiktų neatšaukiamą garantiją, kad visi aukščiau minėti (o ne tik vystytojų pasirinktų „minkštųjų“ priemonių) kranto erozijos kompensavimo kaštai yra ir bus ateityje uosto plėtros projekto vystytojo atsakomybė ir kad specialistų paskaičiuoti numatomi kompensavimo kaštai būtų įtraukti į naujų projektų ekonominės analizės ir investicijų grąžos skaičiavimus.

Darant poveikio aplinkai tyrimus abiems išorinio uosto alternatyvoms tiek Klaipėdoje (Melnragėje), tiek Palangoje (Būtingėje), vertinant uosto įrenginių poveikį kranto linijai, teoriniai matematinio modeliavimo rezultatai turi būti patvirtinami ir patikrinami atliekant hidraulinių procesų fizikinį modeliavimą nepriklausomose laboratorijose bei aprobuoti tarptautinių ekspertų. Su tyrimų rezultatais turi būti supažindinama visuomenė, paliekant pakankamai laiko tyrimų ataskaitos analizei ir auditui.

Būtina atlikti išsamius tyrimus poveikio priekrantės žuvų ištekliams, statant išorinį uostą tiek Klaipėdoje (Melnragėje), tiek Palangoje (Būtingėje), nes numatomas grunto iš akvatorijos gilinimo darbų gramzdinimas priekrantėje, tikslu papildyti nykstančius pliažo ruožus, turi ir turės neigiamą poveikį žuvų nerštavietėms, o šis poveikis šiuo metu nėra pakankamai ištirtas.

Būtina atlikti ir visuomenei pristatyti išsamius tyrimus, kad būtų atsakyta koks ir kokių apimčių poveikis bus padarytas strimelės, bretlingio nerštavietėms, gramzdinant gruntą ruože nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos, kaip šių žuvų išteklių pokyčiai pakeis menkės ir kitų verslinei žvejybai reikšmingų rūšių išteklius Lietuvos priekrantėje ir kokias gamtines, ekonomines bei socialines pasekmes tai gali sukelti.

Būtina, kad uosto plėtros projektai būtų pradėti vykdyti tik prieš tai įrengus ir įvedus į eksploataciją atskirus transporto koridorius, skirtus uosto krovinių judėjimui. Uosto krovinių transportavimo infrastruktūros projektai ir įrengimo kaštai privalo būti paskaičiuoti abiems giliavandenio uosto alternatyvoms Klaipėdoje (Melnragėje) ir Palangoje (Būtingėje), pateikiant visuomenės svarstymui.

Visiškai nepriimtina, kad nuolat didėjantis uosto krovinių transportavimas Klaipėdos miesto gatvėmis, periodiškai spūstimis suardo viso miesto transporto sistemos funkcionavimą, ar miesto teritorijoje dideliu greičiu lekiantys geležinkelio krovininiai sąstatai, prieš pervažas dieną ir naktį signalizuoja sirenomis.

Konstatuojame, kad yra nepakankamai suvaldoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomos veiklos generuojama tarša triukšmu, cheminėmis medžiagomis, fizinė oro bei teritorijos tarša. Visa tai kuria aplinką, kurioje pažeidžiama gamtinė pusiausvyra ir žalojama gyventojų sveikata, o gyvenimo kokybė tampa visiškai nebesuderinama su 21-mo amžiaus Europos valstybėse priimtinomis normomis.

Prieš vystant išorinio uosto plėtros projektą Klaipėdoje (Melnragėje), ar Palangoje (Būtingėje), visuomenė privalo būti supažindinama su numatomos vystyti uosto veiklos pobūdžiu, ar krovinių tipu bei jų apimtimis ir nuo to atsirandančiomis galimomis aplinkos taršomis bei sanitarinės apsaugos zonomis. Šiuo metu tai nėra daroma, tuo grubiai pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 punkto nuostatą, bei Aplinkos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-586 nustatytų sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių III dalies nuostatas.

Atliekant abiejų išorinio uosto alternatyvų Klaipėdoje (Melnragėje) ir Palangoje (Būtingėje) ekonominį vertinimą, būtina paskaičiuoti ir atsižvelgti ne tik į galimą žalą rekreacijai bei turizmui Lietuvos pajūryje, bet ir į socialinių padarinių pasekmes.

Kaip minėta, pagal strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą  turime pasiruošti labai blogam su krantų erozija susijusiam scenarijui ir galim tik tikėtis, kad jis neįvyks.

Atsakingais tyrimais privalo būti nustatyti ir paskaičiuoti ne tik gamtai daromi nuostoliai, bet ekonominiai ir socialiniai nuostoliai pagal pesimistinį, optimistinį ir labiausiai tikėtiną poveikio kranto linijai scenarijų, jeigu dėl krantų erozijos rekreacijos ir turizmo pramonė Klaipėdoje ir Palangoje (Šventojoje) patirs nuostolius, arba galimai ilguoju laikotarpiu bus paveikta nebeatstatomai. Su tyrimo rezultatais bei numatytais neigiamų padarinių žalos kompensavimo mechanizmais privalo būti supažindinta visuomenė ir kiekviena pajūrio bendruomenė.

Būtina atlikti ir išorinio jūrų uosto vystymo projekto sociologinės perspektyvos analizę, įvertinti socialines-demografines projekto pasekmes, kas šiuo metu ingnoruojama, arba sąmoningai nutylima.

Projekto rengėjai akcentuoja tūkstančius naujų darbo vietų uosto ir susijusiose veiklose bei versluose. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius Klaipėdos regione nuo 2010 iki 2017 metų sumažėjo apie 30 tūkstančių, nepaisant darbo jėgos srautų į Klaipėdą iš viso Vakarų Lietuvos regiono, o dauguma Vakarų Lietuvoje veikiančių verslo subjektų šiuo metu patiria didelį kvalifikuotos darbo jėgos stygių. Akivaizdu, kad išorinio jūrų uosto projekte numatomas ženklus darbo jėgos bei specialistų įvežimas į regioną. Visuomenė turi būti informuota iš kokių šalių jie atvyks, kokie bus jų šeimų poreikiai, kaip tai paveiks švietimo sistemą, būsto rinką (ypač nuomos), nusikalstamumą, nes, kaip rodo užsienio šalių patirtis, toks didelis ir koncentruotas imigrantų influksas jo tinkamai neįvertinus, gali turėti labai skaudžių socialinių pasekmių.

Kreipiamės į visus geros valios žmones, visas visuomenines organizacijas, savivaldybes, bendruomenes, partijas, įmones ir visus Lietuvos žmones, branginančius Lietuvos pajūrį, kurio Lietuva turi mažiausiai iš visų Baltijos regiono valstybių. Mūsų palikuonys ir ateities kartos mus vertins ne pagal pelną, gautą iš krovinių tranzito, o pagal gamtinę ir gyvenamąją aplinką, kurią paliksime jiems po savęs. Prašome suprasti, paremti, platinti šiame laiške išdėstytus pajūrio bendruomenių siekius ir reikalauti jų įgyvendinimo, prisilaikant darnos principų visuomenės raidoje.

Skirta: prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Pasirašo: Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė, Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis,
Nemirsetos seniūnaitis Laimutis Kondrotas, bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina
Eimanavičienė, Girulių bendruomenės tarybos pirmininkas Rimantas Gedrimas, Palangos
seniūnaitis Vidmantas Mitkus, Šventosios turizmo asociacijos CEO Kęstutis Oginskas, Monciškių
seniūnaitė Olga Dejienė, Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius,
Būtingės seniūnaitis Vytautas Kryževičius, Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė