Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-02-06 |
Sveikatos apsaugos ministerija kviečia žmones visą vasarį dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio.
Prevencinė programa vyksta visoje Lietuvoje. Uostamiestyje registruotis galima Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Klaipėdos Senamiesčio PSPC.
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorės prof. Alinos Pūrienės teigimu, vienas iš pagrindinių sunkumų diagnozuojant burnos vėžį dar ankstyvoje stadijoje yra tai, jog skausmas neatsiranda iškart, tačiau atidžiai apžiūrint burną ankstyvuosius pakitimus aptikti vis dėlto įmanoma.
„Dažniausiai burnos vėžys išsivysto liežuvyje, burnos dugne ir apatinėje lūpoje, tačiau įdėmiai apžiūrėti reikia visus burnos ertmės ir ryklės audinius. Pirmieji burnos vėžio požymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti balta arba raudona žaizdelė, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas, vėliau gali atsirasti liežuvio ar kitų burnos vietų skausmas, aptirpimas, skonio sutrikimai, deginimo ar svetimkūnio pojūtis burnoje arba ryklėje, sunkumai kramtant ar ryjant“, – pranešime cituojama A. Pūrienė.
Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių pakitimai, kurie gali atsirasti ir vystytis lūpose, liežuvyje, burnos dugne ir kitose burnos vietose. Pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų burnos vėžys yra penktoje vietoje pasaulyje. Ypač aukštas mirtingumo lygis yra užfiksuojamas besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389000 naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.
Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų atvejų iš kurių daugiausia yra diagnozuojama jau vėlyvoje stadijoje. Burnos vėžys yra dažnesnis vyrams nei moterims ir vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonės patenka į padidintos rizikos grupę.
Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus burnos vėžį pirmoje stadijoje siekia 80 proc., o ketvirtoje, kuomet liga jau yra pažengusi, 5 metų išgyvenamumas tesiekia 20 proc. Taigi vienas iš reikšmingiausių gydymo sėkmei aspektų yra ankstyva diagnostika.
Pacientai ne visada reguliariai profilaktiškai tikrinasi, todėl labai svarbu, jog kiekvienas žmogus žinotų pirmuosius simptomus ir požymius į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir pastebėjus nedelsti kreiptis pagalbos.
Burnos gleivinės pakitimai gali būti ikivėžiniai ir vėžiniai. Dažniausi ikivėžiniai pakitimai yra leukoplaija – balta neišnykstanti dėmelė, eritroplakija – raudona neišnykstanti dėmelė, burnos plokščioji kerpligė ir burnos pogleivio fibrozė.
Pasaulio sveikatos organizacija ikivėžinius pakitimus 2005 metais pagal displazijos lygį suskirstė į lengvus, vidutinio sunkumo, sunkius ir carcinoma in situ. Apie 50 procentų burnos plokščialąstelinės karcinomos atvejų išsivysto iš ikivėžinių pakitimų todėl labai svarbus yra tokių pacientų nuolatinis sekimas ir profilaktinis tirinimas. Pagrindinis piktybinis navikas išsivystantis burnoje yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro 94 proc. visų burnos piktybinių navikų.
Parašykite komentarą