Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-04-10 |
Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, jos švietimo įstaigose šiuo metu mokosi 27 iš užsienio grįžę mokiniai, o ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko dar 13 vaikų. Visų jų integracija esą vyko sklandžiai.
pixhere.com nuotr.
„Yra numatoma apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė, kurio metu stebima mokinio individuali pažanga. Mokyklos pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis. Labai svarbu tai, kad parengiant atvykusio mokinio įtraukimo į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą yra organizuojamos mokytojų konsultacijos ir individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti. Greičiau integruotis mokiniui padeda ir neformaliojo vaikų švietimo veiklos“, – pranešime spaudai cituojama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė.
Jei mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuojamas lietuvių kalbos mokymas intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrinant, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais.
„Intensyviai lietuvių kalbos mokomasi iki vienerių metų, išimtiniais atvejais ir ilgiau, o pagalbos teikimas numatomas keleriems metams“, – pasakojo N. Gotlibienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vidutiniškai vieno mokinio ugdymui per metus skiriama 1524 eurai, atvykusiems iš užsienio papildomai skiriami dar 459 eurai. Taip pat nuo ateinančio rugsėjo svarstoma leisti perskirstyti iš užsienio grįžusių mokinių individualius mokymosi planus. Pavyzdžiui, jie kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ir kitiems dalykams skirti mažiau pamokų. Perskirstytas pamokas galima panaudoti pagal grįžusio mokinio mokymosi poreikius – lietuvių kalbai, istorijai ar kitiems dalykams mokytis.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigas rajone lanko 13 iš emigracijos grįžusių šeimų vaikų. Kai kuriems jų papildomų paslaugų ir išteklių neprireikė, keliems teikiama logopedo, psichologo ir specialiojo pedagogo pagalba.
„Emigruojantys ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria stresą dėl gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos pasikeitimo – jiems sunku adaptuotis naujoje aplinkoje. Mano grupę nuo šių metų sausio lanko mergaitė, grįžusi iš Anglijos. Stengiausi, kad vaikas sėkmingai adaptuotųsi ir įsijungtų į grupės visavertį gyvenimą. Pati puikiai moku anglų kalbą, todėl pradžioje su vaiku bendravome, mokėmės, samprotavome anglų kalba. Vaikas jautėsi saugus žinodamas, kad yra pedagogas, kuris gali kalbėti jam suprantama kalba. Vėliau pamažu anglų kalbos vartojimas retėjo ir vaikas pats natūraliai įsijungė į darželio veiklas, ėmė suprasti aplinkinių ir kitų vaikų bendravimo ypatumus“, – patirtimi dalijosi Vėžaičių lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo mokytoja Agnė Jankienė.
Pasak pedagogės, šiame adaptacijos procese buvo svarbus geranoriškumas, tolerancija ir šilti pedagogo bei šeimos santykiai. Grupės vaikai taip pat tolerantiškai, draugiškai bendravo, stengėsi padėti naujam draugui. Mergaitei papildomai buvo teikiama logopedo ir psichologo pagalba.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad mergaitė puikiai adaptavosi mūsų grupėje, dabar laisvai ir taisyklingai kalba lietuviškai“, – pasakojo ikimokyklinio ugdymo mokytoja.
Turintieji klausimų dėl užsienyje gyvenusių mokinių integracijos į lietuviškas mokyklas kviečiami kreiptis el. paštu [email protected], taip pat galima susisiekti su projekto „Globalus Klaipėdos rajonas“ kuratore el. paštu [email protected].
Parašykite komentarą