Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-09-15 |
Vargonų istorikas dr. Girėnas Povilionis pirmasis parašė disertaciją vargonų muzikos istorijos tema. Jis įkūrė Vargonų paveldo centrą, katalogizavo XVII-XX a. vargonus, išlikusius ir neišlikusius buvusioje LDK teritorijoje bei esamus dabartinėje Lietuvoje, aprašė per 70 vargonų meistrų, dirbusių Lietuvai XVI-XIX a.
Dr. Girėnas Povilionis – aukščiausios kategorijos restauratorius, pedagogas, lektorius, vargonų istorikas. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvoje yra maždaug 450-500 istorinių vargonų. Tokiais laikomi sukurti iki 1940 m., o tai yra apie 90 procentų visų apskritai mūsų šalyje esamų vargonų.
Seniausi iš seniausių gaudžia Kretingos katalikų bažnyčioje (nuotr.). Jie buvo atrasti Gintališkės kaimo bažnyčioje, Plungės rajone, 2004 m. restauruoti. Dalis vamzdyno, oro skirstymo dėžė, mechanika – autentiški. Pasak dr. G. Povilionio, jie galėjo būti sukurti (tikslių duomenų nėra) Kuršo arba Mažosios Lietuvos meistro dirbtuvėse XVII a. pabaigoje, apie 1680 m.
Dr. G. Povilionis papasakojo, jog Kretinga turi ne tik seniausius, bet ir dar vienus ypatingus vargonus. Juos pagamino žinomas Karaliaučiaus meistras Johanas Proisas (Johann Preuss, 1722-1798), Adomo Gotlabo Gasparinio (Adam Gottlob Casparini, 1715-1788) mokinys. Instrumentą galima išvysti Evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šie vargonai buvo sukurti 1785 m. specialiai Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) bažnyčiai. 1827 m. perkelti į Kretingalės bažnyčią, 1899 m. atiteko Kretingos bažnyčiai.
„Iki mūsų dienų išliko beveik autentiška mechanika, oro skirstymo dėžės ir vamzdynas. Tai paskutinis iki šių dienų išlikęs J. Proiso instrumentas Rytų Prūsijoje. Kiti buvo sunaikinti kartu su bažnyčiomis, tarp jų J. Proiso sukurti vargonai Tilžės Vokiečių bažnyčiai, Įsrutyje (1766 metais) bei Karaliaučiuje, Lyvenikės rajone buvusioje bažnyčioje (1782 metais)”, – pasakojo vargonų muzikos istorikas.
Pažvelgę į Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje esančius vargonus, pamatysime tipišką Rytprūsių ir Kuršo meistrų vargonų puošybą, prospektų ornamentavimą. Vargonų sparnų kompozicija išsiskiria išplatėjimu per vidurį. Tokia forma matoma ir Batakių evangelikų liuteronų, Griškabūdžio, Veličkų (Wieliczki, Lenkija), Bartėnų ar Miulhauzeno (Mlynarų) bažnyčiose. Prospekto puošyboje taip pat matomi rokailių, kriauklių, liepsnelių ir C formos riesčių ornamentai, treliažo elementai. Jie artimi tipinei rokokinei Karaliaučiaus krašto bažnyčių interjero puošybai.
Kretingoje esantys vargonai (sukurti 1785 m.) – vienintelis J. Proiso instrumentas, išlikęs ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kiti buvo sunaikinti kartu su bažnyčiomis – Tilžėje, Įsrutyje, Karaliaučiuje.
Remiantis istoriografiniais šaltiniais, vargonų prospekto viršuje buvo angelo, ranka judinančio trimitą, skulptūra.
Švėkšnos, Šilutės ir Ropkojų (fragmentiškai) katalikų bažnyčiose iki mūsų dienų išliko legendinio vargondirbio Bruno Goebelio darbai. Esantys neogotikinėje Švėkšnos bažnyčioje buvo sukurti 1906 m. (vienas vertingiausių Lietuvoje šio vargondirbio kūrinių).
Karaliaučiuje Bruno Goebelio 1906 m. padirbintas instrumentas iki šiol veikia Švėkšnoje.
Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1900-1943 m. Bruno Goebelis ir jo dirbtuvė iš viso įrengė 45 vargonus. Iš jų net 18 instrumentų buvo padirbinta vien Klaipėdos krašto bažnyčioms. Šio meistro kūrinys turėjo gausti ir Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje, tačiau įpusėjusią vargonų statybą nutraukė Antrasis pasaulinis karas.
B. Goebelis, gimęs 1860 m. Aukštutinėje Silezijoje, Landsbergo miestelyje, savo dirbtuves turėjo Karaliaučiuje XX a. pirmojoje pusėje. Tai buvo vienos didžiausių ir pajėgiausių dirbtuvių Rytų Prūsijoje. Nuo 1898 iki gyvenimo pabaigos 1944 m. vargondirbys sumeistravo apie 300 įvairaus dydžio instrumentų. Vienu metu jo ceche darbavosi apie 40 meistrų ir pameistrių. Didžiausi Goebelio vargonai buvo pastatyti Karaliaučiaus senamiesčio bažnyčioje (Altstadtkirche) ir miesto salėje (Stadthalle). Nė vieneri vargonai šiame krašte neišliko.
Iš viso Lietuvos bažnyčiose stovi 18 visiškai arba fragmentiškai išsaugotų Goebelio vargonų. Kelios dešimtys Goebelio instrumentų išliko Lenkijoje. Vokietija turi vienintelius jo vargonus Berlyne, Šv. Mauricijaus bažnyčioje.
Parašykite komentarą