Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-11-29 |
Klaipėdos valdžios atstovai toliau mina atsakingų institucijų Vilniuje slenksčius, kad šv. Jono bažnyčios atstatymas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu. „Mes sukamės uždarame cikle. Visi viską darome, o į priekį nepajudame“, – konstatavo Klaipėdos mero pavaduotas Arvydas Cesiulis.
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.
Jis penktadienį dalyvavo Kultūros ministerijos organizuotame pasitarime dėl Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“. A. Cesiulis yra Klaipėdos mero potvarkiu sudarytos darbo grupės, koordinuojančios šv. Jono bažnyčios atkūrimo procesą, pirmininkas.
Klaipėdos savivaldybė ir atstatymą inicijuojanti Klaipėdos liuteronų parapija dar pavasarį kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad ši parengtų Vyriausybės nutarimo projektą dėl šv. Jono bažnyčios atstatymo pripažinimo valstybei svarbiu projektu.
Ministerija tąkart paprašė pateikti išsamesnių duomenų apie projekto eigą, finansavimo šaltinius. Tokie duomenys buvo pateikti, Vyriausybės nutarimo projektas buvo parengtas, tačiau ministrų kabinetas lemtingo nutarimo taip ir nepriėmė.
„Pagrindinis argumentas toks, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo šv. Jono bažnyčios atstatymas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu, esą prieštarautų Konstitucijai. Ministerijos atstovai ir penktadienį vykusiame pasitarime pateikė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kokie projektai gali būti pripažinti svarbiais valstybei. Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas neatitinka kai kurių reikalavimų“, – teigė A. Cesiulis.
Tačiau Kultūros ministerijos atstovai pasiūlė kitą išeitį. Esą galima per Seimo Kultūros komitetą kreiptis į parlamentą, kad šis savo nutarimu šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą pripažintu valstybei svarbiu. Toks pripažinimas ypač svarbus Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai, nes jos atstovai tuomet esą dar drąsiau galėtų užsienyje ieškoti paramos, reikalingos atstatyti šv. Jono bažnyčią.
„Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau yra išreiškęs savo pritarimą šv. Jono bažnyčios atstatymui. Jei ir Seimas priimtų tokį nutarimą, tai būtų politinis veiksmas, bet ir žinia į išorę, kurį tenkintų ir Evangelikų bažnyčią, nes ji galėtų pradėti ieškoti rėmėjų“, – teigė A. Cesiulis.
Jo teigimu, užsienyje ir ypač Vokietijoje gyvenantys evangelikai liuteronai nori prisidėti prie šv. Jono bažnyčios statybų, bet laukia Lietuvos valstybės pozicijos. Savo paramą kitais metais esą gali parodyti ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, vykdama į Kuršių neriją, tikėtina, užsuks ir į Klaipėdą.
„Kultūros ministerijos atstovai sakė, jog bandys išsiaiškinti, kokios nuotaikos Seime. Jie pasistengs, jog tokio nutarimo projektas bent jau būtų pateiktas. Kol kas mes tikrai sukamės užburtame rate. Investuotojai laukia Lietuvos valdžios sprendimų, o ši lyg ir laukia investuotojų konkrečių įsipareigojimų. Todėl nieko konkrečiai ir nevyksta, nors jau esame numatę ir pinigų archeologiniams tyrimams. Norėtųsi, kad sprendimai Vilniuje gimtų greičiau, nes tikrai nesinori vėl kokius metus prarasti“, – kalbėjo A. Cesiulis.
Jis tvirtino, jog Klaipėdos savivaldybė neatsisako savo siekiamybės, kad būtent Vyriausybė pripažintų šv. Jono bažnyčios atstatymą valstybei svarbiu projektu. Esą ir toliau bus aiškinamasi, ko reikia, kad toks nutarimas gimtų.
Anot A. Cesiulio, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia informavo, jog per tą laiką, kiek jau tęsiasi šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas, pasaulyje buvo visiškai suremontuotos ar atstatytos 45 evangelikų liuteronų bažnyčios. „Aišku, kad gėda, jog Klaipėdoje realiai į priekį pajudėti niekaip negalime, bet darome viską, kas nuo mūsų priklauso“, – reziumavo A. Cesiulis.
Klaipėdos savivaldybės dar pavasarį Kultūros ministerijai pateiktame rašte nurodoma, kad šv. Jono bažnyčios atstatymo projektavimo ir susijusias paslaugas, vertinamas apie 1,68 mln. eurų, finansuotų Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija, o 15,96 mln. eurų vertinamos statybos būtų finansuojamas kooperuojant parapijos, savivaldos ir Europos Sąjungos lėšas.
Klaipėdos savivaldybė ir Klaipėdos liuteronų parapija šiemet balandžio 12 d. pasirašė ir ketinimų protokolą dėl būsimo bendradarbiavimo įgyvendinant projektą – techninės pagalbos, finansavimo užsitikrinimo, būsimų erdvių įveiklinimo, viešojo juridinio asmens įkūrimo bei turto nuosavybės sąlygų.
Bažnyčią numatoma atstatyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Jos erdvės būtų pritaikytos evangelikų liuteronų bendruomenės pamaldoms, kitoms religinėms apeigoms, kultūriniams renginiams (parodoms, koncertams, muziejui), o atstatytame bažnyčios bokšte turėtų būti erdvės, pritaikytos Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui.
Juokingai atrodo, kai Lietuva remia nematomas kosmines programas, o negali čia, savo namuose, paremti savo žemiškus ir realius projektus.
Siūlau Virginijai dar susisiekti ir su pačią liuteronų bendruomenę. Jie projektu rūpinasi žymiau ilgiau, nei kas 5 ar 4 metus besikeičiantys miesto Tarybos nariai.
aš prieš atstatymą!
taigi, apibendrinant – dėka „Vilniaus valdžios ir premjero geros valios” šios bažnyčios atstatymas pasmerktas žlugimui. 2027 metais, leiskite pastebėti dabar 2019. Apsilankius kanclerei Dr. Angela Merkel, be šiltų ir nuoširdžių šypsenų, būtina supažindinti ir su šia jau g ė d i n g a tapusia bažnyčios atstatymo odisėja.
Siūlau miesto savivaldybei, p. Cesiuliui & Co. bent jau padorumo dėlei nebevilkinti ir sutvarkyti galutinai sklypo korekcijos klausimus ir išsikelti savo įmonių komunikacijas. Realiai – tai miesto savivaldybė vilkina projektavimo darbų pradžią, nes kliūtys ir trūkumai techniniam projektui rengti dar ir 2019.11.30 nepašalinti. Liuteronų bendruomenė, Klaipėdiškiai ir atstatymo idėjos rėmėjai turi rimtai peržiūrėti savo bendradarbiavimą atstatymo klausimu su savivaldybe. Realiai nuo 2012 metų nepajudėta nei kiek. O laiko prarasta siaubingai daug. Vien atstatymo techninio projekto keitimoir statybos kainų pokytis siaubingai išaugę. Lietuvos Vyriausybė šiam projektui neskiria deramo dėmesio ir nepanašu jog ateityje šis požiūris kis. Labai Ačiū.
…
Ačiū! O čia gražus Martyno straipsnis apie Reformatų bažnyčią:
https://www.atviraklaipeda.lt/2019/11/03/pradingusi-italisko-stiliaus-tiltu-gatves-puosmena/
Ačiū už pastebėjimus, nuotrauką pakeitėme.
Gal bus rastas tinkamas kelias pradėti pagaliau atstatymą. Tik Nuotrauka galėjo neklaidinti nieko, būti tikros Šv.Jono bažnyčios. Juk yra jų – pilnas internetas, kiek tik reikia. Čia yra dabartinės Tiltų gatvės nuotraukų lipdinys. Centre – tos bažnyčios bokštas, kuri kadais stovėjo buvusios sporto prekių parduotuvės vietoje, dar tas pakilimas išlaikytas. Šv. Jono bažnyčios juk gerokai dešiniau.
Virginija, iliustracijai galėjot kitą nuotrauką įdėt- joje dominuoja ne šv. Jono bažnyčia, jos fragmentas tik foto dešinėje.