Sprendimų projektus dėl savivaldybės įmonių rengiančiame Savivaldybės administracijos Turto skyriuje dirbanti vyriausioji specialistė Simona Razgutė-Mažūnienė užsiima ir verslu, kurio dalį pajamų pernai ir šiemet užtikrino savivaldybės valdomos įmonės. Situaciją „puošia” ir aplinkybė, kad jos draugas dirba vienoje iš šių įmonių.

Tiek tiesioginis specialistės vadovas Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, tiek ir Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog tokia situacija jiems buvo naujiena. Ir pati S. Razgutė-Mažūnienė, ir E. Simokaitis tvirtina, jog ji savivaldybėje nesprendžia su jos įmonėmis susijusių klausimų. Tačiau G. Neniškis žadėjo, jog bus atliktas patikrinimas, ar iš tiesų specialistė yra nusišalinusi ar nušalinta nuo tokių klausimų sprendimo ir atlikusi visas kitas būtinas procedūras, taip pat bus aiškinamasi dėl pačių sandorių.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), komentuodama tokią situaciją, teigia, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens valdomos mažosios bendrijos sudarytas sandoris su savivaldybės kontroliuojama įmone savaime nevertintinas kaip tiesioginis interesų konfliktas, tačiau toks gali atsirasti esant tam tikroms aplinkybėms.

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus specialistės valdoma MB „Progresyvus miestas” kompostą į du tūkstančius 15 litrų talpos maištų savivaldybės valdomai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras supakavo ir ant palečių sudėjo už 12 100 Eur. Vėliau šis kompostas buvo dalinamas atliekas į specialias aikšteles atvežusiems gyventojams.

Rinkosi ne iš vieno?

Registrų centro duomenimis, vienintele 2013 m. įsteigtos MB „Progresyvus miestas”, nurodžiusios, kad jos veiklos rūšis yra atliekų surinkimas, dalyve ir vadove S. Razgutė-Mažūnienė tapo 2014-aisiais.

Šios bendrijos vardu pernai liepą S. Razgutė-Mažūnienė sudarė 3 630 Eur vertės bendrojo duomenų apsaugos reglamento audito ir dokumentų rengimo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės valdoma UAB „Gatvių apšvietimas”, o šių metų kovą – 12 100 Eur vertės sutartį su taip pat savivaldybės kontroliuojama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) dėl komposto supakavimo į 15 litrų maišus ir jų sudėjimo ant palečių paslaugos.

Beje, tuo metu ši bendrija, „Sodros” duomenimis, nebuvo įdarbinusi nė vieno darbuotojo. Jų nėra ir dabar.

Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, 20 l pigiausios kompostinės žemė gėlėms net ir su trąšomis šiuo metru prekybos centre „Senukai” kainuoja tik 2,8 euro, kai KRATC vien už 15 litrų jos komposto supakavimą sumokėjo daugiau nei 6 eurus.

Iš Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos matyti, kad pernai MB „Progresyvus miestas” su „Gatvių apšvietimu” sudarytas sandoris atnešė tik labai nedidelę šios bendrijos pajamų dalį. Per 2018 m. MB „Progresyvus miestas” gavo 137,3 tūkst. eurų pajamų, gavo 92,5 tūkst. eurų grynojo pelno.

UAB „Gatvių apšvietimas” vadovas Dangeras Aleksandrovas tikino, kad nors tokios vertės pirkimo atvejais paslaugą galima įsigyti ir iš vieno konkretaus tiekėjo, perkant minėtąją paslaugą buvo apklausti trys potencialūs tiekėjai. Lygiai tiek pat galimų tiekėjų dėl komposto supakavimo paslaugos tikino apklausę ir KRATC atstovai.

Interesų konflikto nemato

Paklausta apie MB „Progresyvus miestas” ir jos sandorius S. Razgutė-Mažūnienė teigė „į asmeninius turtinius klausimus” neatsakinėsianti. Priminus, kad ji yra valstybės tarnautoja, moteris paprašė pateikti klausimus raštu.

Atsakydama į juos tarnautoja tikino, kad niekada nėra sprendusi klausimų, susijusių su KRATC ar „Gatvių apšvietimas“. Ji Klaipėdos savivaldybės administracijoje esą vykdo savivaldybės turto aukcionų organizavimo procedūras ir kitus su „užduotu klausimu nesusijusius darbus”.

S. Razgutė-Mažūnienė tvirtino, kad yra deklaravusi savo ryšius su MB „Progresyvus miestas”, tačiau apie tai tiesioginio savo vadovo nėra informavusi, nes teisės aktai to nenumato.

Tarnautoja teigia nemananti, kad MB „Progresyvus miestas” pasirašiusi paslaugų teikimo sutartis su minėtomis įmonėmis supainiojo viešus ir privačius interesus, nes „nė vienam Lietuvos piliečiui nėra uždrausta verstis įstatymuose leidžiama veikla”.

Kad S. Razgutė-Mažūnienė nesprendžia jokių klausimų su savivaldybės įmonėmis, tikino ir jos tiesioginis vadovas – Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis. Tačiau informacija apie pavaldinės verslą ir tokius jos valdomos bendrijos sandorius jam buvo naujiena.

Valstybės tarnybos įstatymas leidžia valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tačiau norint dirbti tokį darbą, tarnautojui reikia gauti jį į pareigas priimančio asmens leidimą.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, sužinojęs tokią informaciją apie S. Razgutės-Mažūnienės verslą ir sandorius, teigė, jog tai jam irgi yra naujiena, tad bus atliktas patikrinimas, ar ji turi leidimą dirbti tokį darbą, ar iš tiesų yra nusišalinusi ar nušalinta nuo klausimų, susijusių su savivaldybės įmonėmis.

Gauna užsakymų ir kitur

Jau paskelbus šią publikaciją „Atvira Klaipėda” sulaukė informacijos, kad S. Razgutė-Mažūnienė turi akcijų ir UAB „Eko krantas”, kuri teikia paslaugas ir kitoms uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.

Išties, paskutiniais Registrų centrui pateiktais duomenimis, S. Razgutė-Mažūnienė valdė 20 proc. nepavojingų atliekų surinkimo veikla užsiimančios UAB „Eko krantas” akcijų. 60 proc. jos akcijų priklauso Giedriui Zeniauskui, likusios 20 proc. – Ričerdui Zaveckui.

„Eko krantas” 2017 m. pasirašė 49 610 Eur vertės sutartį su KRATC dėl nepavojingų atliekų surinkimo ir išvežimo iš didelių gabaritų buities atliekų surinkimo aikštelių paslaugos. 2017-aisiais šios įmonės pajamos sudarė 1,175 mln. eurų, grynasis pelnas – 42 025 eurus.

O šiemet spalį įmonė pasirašė 5 082 Eur vertės sutartį su AB „Klaipėdos energija” dėl medienos pelenų transportavimo iki jų sutvarkymo vietos paslaugos teikimo.

Draugas dirba KRATC

Antradienį „Atvira Klaipėda” ėmėsi tikrinti ir kitą gautą informaciją apie S. Razgutės-Mažūnienės ryšius. Du žmonės patvirtino, kad ji yra užmezgusi artimus ryšius su Tomu Kaminsku, kuris 2013 m. įsteigė MB „Progresyvus miestas”. Kokie tie ryšiai iš S. Razgutės-Mažūnienės sužinoti nepavyko – antradienį jos jau nebuvo darbo vietoje, ji savo vadovui E. Simokaičiui pranešė, kad turi nedarbingumo pažymėjimą.

Kur kas įdomesnė detalė yra tai, kad T. Kaminskas dirba tame pačiame KRATC, kurio organizuotą konkursą laimėjo S. Razgutės-Mažūnienės valdoma MB „Progresyvus miestas”. Tiesa, jo kontaktai viešai nėra skelbiami. Užklausus KRATC atstovų, sulaukėme patvirtinimo, kad jis čia dirba vadybininku.

Papildžius publikaciją šia informacija antradienį per pietus S. Razgutė-Mažūnienė ištrynė savo socialinio tinklo „Facebook” profilį.

Savo ruožtu G. Neniškis sakė, kad kaip KRATC akcijų valdytojas kreipsis į bendrovės Stebėtojų valdybą, kad ši atliktų sandorių analizę. Pastarąją dabar sudaro Aldona Staponkienė, Vigantas Žala, Linas Rudis, Rasa Jievaitienė ir Janina Kobozeva.

Ką mano VTEK?

„Atviros Klaipėdos” prašymu VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas ir jos nariai Dalia Paulauskaitė bei Antanas Šenavičius pateikė savo vertinimą, ar vieno savivaldybės administracijos skyriaus specialistas (valstybės tarnautojas), eidamas šias pareigas, gali būti mažosios bendrijos nariu, ar tai turi būti deklaruota ir ar gali šio darbuotojo valdoma mažoji bendrija – kai jis yra vienintelis jos dalyvis – sudalyti sandorius su tos pačios savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis.

Pasak VTEK, tarnautojas savo privačių interesų deklaracijoje be visų kitų duomenų privalo pateikti ir informaciją apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra; individualią veiklą; narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose; apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Tad tokiu atveju privačių interesų deklaracijos priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis” turi būti nurodyta ir narystę mažojoje bendrijoje.

To nepadarius ir VTEK pripažinus, jog asmuo pažeidė įstatymo reikalavimus, toks tarnautojas vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinamas.

Anot VTEK, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui būtina įvertinti, ar jo veikla, susijusi su mažąja bendrija, gali turėti įtakos jo sprendimams valstybinėje tarnyboje. Jam draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

„Manytina, kad aplinkybė, kai savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas yra mažosios bendrijos narys, savaime nevertintina kaip tiesioginis interesų konfliktas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar valstybės tarnautojas savivaldybės administracijoje nesprendžia klausimų, susijusių su mažąja bendrija, kurios nariu yra”, – rašoma VTEK atsakyme.

Aplinkybė, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens valdoma mažoji bendrija sudaro sandorį su savivaldybės kontroliuojama įmone, anot komisijos, savaime nevertintina kaip tiesioginis interesų konfliktas, tačiau tiesioginių ir akivaizdžių interesų konflikto požymių gali atsirasti, jei valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvautų rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su minėtuoju sandoriu, ar savivaldybės kontroliuojama įmone, su kuria sudaromas toks sandoris.

Taip pat pažymima, kad teisės aktai draudžia valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip atstovai pagal įstatymą.

Kartu pabrėžta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį VTEK kiekvienu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus.

„Jei yra duomenų, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo galbūt veikia interesų konflikto situacijoje, dėl konkrečių aplinkybių VTEK gali pasisakyti tik atlikusi tyrimą”, – rašoma komisijos atsakyme.