Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-03-04 |
Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė išskirtinė Mažosios Lietuvos tautinių rūbų detalė – delmonas.
Klaipėdos etnokultūros centras skelbia, jog šis gausiai dekoruotas tekstilinis krepšelis buvo praktinę funkciją atliekanti lietuvininkės kostiumo dalis – į delmoną darbuojantis namuose ir išeinant iš namų įsidėdavo reikalingus smulkius daiktus: raktus, peiliuką, pinigėlius, šukas. Šiandien pasakytume, jog jis moterims atstodavo mažą rankinę.
Kartu delmonas buvo ir viena puošniausių kostiumo detalių – kruopščiai išsiuvinėta įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėta prasminiu tekstu, data, inicialais.
Į delmoną darbuojantis namuose ir išeinant iš namų įsidėdavo reikalingus smulkius daiktus: raktus, peiliuką, pinigėlius, šukas.
Greta Mažosios Lietuvos delmonų, nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar devynios, tarp kurių yra ir Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba bei Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.
Iškilmės, kurių metu vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, vyks Vilniaus rotušėje kovo 13 d. 17 val.
Informaciją apie delmontą susistemino ir bylą nematerialaus kultūros vertybių sąvadui rengė dr. Elena Matulionienė, teikė Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras.
Be paminėtų vertybių, į sąvadą dar įtraukta drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija.
INFORMACIJA
Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius. Šiandien sąvade yra 32 vertybės, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Parašykite komentarą