Klaipėdos verslininkai iš uostamiesčio savivaldybės pagaliau sulaukė žinių, kokios paramos jie gali tikėtis dėl koronaviruso sukeltos krizės.

Konkretūs pagalbos pasiūlymai verslui nuskambėjo trečiadienį vykusiame Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) atstovų bei uostamiesčio savivaldybės vadovų virtualiame susitikime.

Oro grupės nuotr.

KPPAR generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro anksčiau viešai kritikavo Klaipėdos savivaldybės parengtą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Planas kritikos sulaukė dėl to, kad jame numatyta tik vasarą parengti siūlymus dėl mokesčių mokėtojų, patyrusių neigiamą pandemijos sukeltos krizės poveikį, mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių bei peržiūrėti savivaldybės tarybos patvirtintus projektų, susijusių su parama smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), dalinio finansavimo aprašus ir pateikti pasiūlymus dėl SVV skatinimo naujų formų.

Trečiadienį vykusiame pasitarime jau nuskambėjo konkretūs siūlymai. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis informavo, jog komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės bei žemės nuomos mokesčius už šiuos metus ketinama sumažinti 10 proc., tačiau tokia nuolaida bus pritaikyta tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąrašą kaip nukentėję nuo COVID-19.

„Preliminariai skaičiuojant, tokia NT mokesčio nuolaida savivaldybės biudžetui gali kainuoti apie milijoną eurų. Tiek galime leisti iš biudžeto paskirti padėti verslui“, – tvirtino G. Neniškis.

2018 metų duomenimis, Klaipėdos mieste buvo 3253 subjektai, kuriems galiojo pareiga sumokėti NT mokestį. 59 proc. iš jų NT mokestis neviršijo 499 eurų per metus.

Pasitarime dalyvavęs Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis tvirtino, jog tokia parama – nuolaida NT mokesčiui – yra svarbi.

„Esu ir politikas, ir verslininkas, todėl puikiai suprantu abi puses. 10 procentų nuolaida yra pakankama, nes į miesto biudžetą irgi reikia surinkti pajamų. Tačiau dar svarbiau yra tai, jog NT mokestis būtų atidėtas bent 6 mėnesiams, nes dabar verslas negali susimokėti“, – teigė A. Kaveckis.

G. Neniškis aiškino, kad šį mokestį administruoja Mokesčių inspekcija ir ji individualiai sprendžia atidėjimo klausimus.

„Aišku, jei į Mokesčių inspekciją kreiptųsi Klaipėdos savivaldybė ir prašytų verslui atidėti NT mokėjimą, gal tai ir padėtų. Laukiame asocijuotų verslo struktūrų kreipimosi, kad galėtume kreiptis į VMI“, – teigė G. Neniškis.

KPPAR kai kurie nariai pastebėjo, jog nuo gegužės 1-osios brangsta savivaldybei priklausančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ paslaugos. Pasigirdo siūlymas šalto vandens kainų didinimą atidėti metams. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė paaiškino, jog „Klaipėdos vandens“ paslaugų kainas nustato ne pati bendrovė, jos valdyba ar Klaipėdos miesto taryba, o Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, įvertinusi bendrovės ekonominius rodiklius.

Kalbėdamas apie Klaipėdos savivaldybės paramą verslui, G. Neniškis akcentavo, jog bus dedamos visos pastangos, kad nesustotų suplanuoti investiciniai projektai. Jų Klaipėdos savivaldybė per penkerius metus yra numačiusi įgyvendinti 98, o jų finansavimas siekia apie 280 mln. eurų.

„Prioritetas yra jau pradėti projektai“, – teigė G. Neniškis.

Verslininkai teiravosi, ar savivaldybė turi planą „B“, jei projektams neužtektų pinigų miesto biudžete, nes į jį būtų surenkama gerokai mažiau pajamų.

„Mūsų planas „B“ yra ieškoti galimybių skolintis. Tikimės, kad bus atrištos rankos ir skolintis galėsime. Dabar peržiūrime visas programas, išlaidas, vertiname, kurių galima atsisakyti, nes pinigus reikia nukreipti į projektus. Jei tektų atsisakyti kai kurių projektų, tikrai nebus stabdomi tie, kurie yra įgyvendinami ES lėšomis, tie, kurie jau yra pradėti, o finansavimas yra iš savivaldybės biudžeto, bei tie, kuriuos įgyvendinus bus taupomos biudžeto lėšos“, – aiškino I. Butenienė.

„Tikimės kad ši pauzė verslui yra trumpalaikė. Tikimės, jog karantino gniaužtai atsileis ir verslas vėl galės darbuotis“, – vylėsi G. Neniškis.

Atnaujiinta: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas uostamiesčio smulkiesiems verslininkams viešai lyg ir pažadėjo daugiau lengvatų. Tokį poelgį paskatino Vilniaus pavyzdys.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kai buuvo paskelbta apie karantino švelninimo II etapą, savo „Facebook“ paskyroje paragino padėti išlaikyti Vilnių gyvą ir nurodė, kaip tai padėti padarys Vilniaus savivaldybė.

„Paskelbus apie lauko kavinių atidarymą karantino metu išgirdome restoranų savininkus, kurie skaičiuoja, kad su 1-2 lauko staliukais nebus įmanoma užtikrinti veiklos, todėl svarsto neatsidaryti visai. Išgirdome, skubiai reaguojame su tokiu pagalbos paketu. Lauko kavinėms dovanojame VISAS miesto viešąsias erdves: aikštės, skverai, gatvės – šiose vietose netoliese esančios kavinės šį sezoną galės nemokamai turėti lauko staliukus ir tokiu būdu vykdyti savo veiklą karantino metu. Tik atsidarykite, veikite, išlaikykite darbo vietas ir gyvą Vilnių. Startuoja pagalbos mylimai vietai projektas Talonai.lt: apsiėmėme globoti naują projektą www.talonai.lt, kuris padės nusipirkti jūsų mėgstamos vietos paslaugų jau dabar, o paslaugas gauti vėliau. Taip padėsite šioms vietoms išgyventi. Aš jau padariau tai, nupirkdamas komandai kuponą Local pub bare – atšvęsime, kai viskas pasibaigs. Maisto furgonėlių laisvė: šiam sezonui maisto furgonėliams leidžiama veikti visame mieste be atskiro suderinimo, kai turimas leidimas veikti bent vienoje seniūnijoje. Rinkliavos panaikinimas: kaip jau skelbėme anksčiau, už 2020 m. nemokama jokia rinkliava už lauko kavines prie stacionarių restoranų“, – apie lengvatas verslui informavo Vilniaus meras.

Į tai sureagavo iš Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Puikus sumanymas, šauni idėja, teisingas ir kūrybingas atsakas koronaviruso šmėkloms. Neabejoju, Klaipėda žengs nors jau ir pramintu, bet labai teisingu ir itin reikalingu keliu. Tikiuosi visų institucijų, tarnybų, žinoma klaipėdiečių, o ypač gyvenančių senamiestyje geranoriškumo ir solidarumo“, – socialine tinkle „Facebook“ paskelbė V. Grubliauskas.

Beje, R. Šimačius jau pasidžiaugė ir verslininkams pasiūlytos pagalbos rezultatais.

„Nepraėjo nė para nuo mūsų pasiūlymo lauko kavinėms, jau turime pirmuosius džiuginančius rezultatus: 67 restoranai, kavinės ir barai jau kreipėsi dėl lauko staliukų. Iš viso šiuo metu jie prašo daugiau nei 800 staliukų lauke. Žinoma, realus patvirtintas skaičius bus mažesnis, nes kai kurios vietos labai populiarios, be to, ne visi atsižvelgė į karantino taisykles – kalbėsimės, padėsime rasti saugų kompromisą. Populiariausios prašomos vietos: Vokiečių g., J. Basanavičiaus aikštė, Užupio angelo aikštė, Rotušės aikštė, bet yra ir daugybė kitų, ne tik Senamiestyje – Naujamiestyje, Antakalnyje, Šeškinėje. Pirmuosius leidimus išduosime jau pirmadienį, dėl populiaresnių vietų laukiame visų norinčių, kad galėtume padalinti vietas proporcingai. Ir džiaugiuosi, kad aktyviai įsitraukėte į mėgstamų vietų palaikymą pirkdami jų paslaugas – per www.talonai.lt jau nupirkote paslaugų už 4058 eurus. Ačiū jums“, – ir pasidžiaugė, ir dėkojo R. Šimašius.