Koisis, Zliosė, Juoris, Klecks, Ruculis, Ciuocė ir kiti…

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-07-14

Lietuvos jūrų muziejuje praneša, jog 21-as pavasarį iš pajūrio į muziejų atgabentas ruoniukas jau stiprėja ir auga. Beveik per trejus mėnesius jie priaugo po 30-40 kg svorio. Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, patys stipriausi rugpjūtį iškeliaus atgal į Baltijos jūrą.

Muziejaus baseinus gyvūnai paliks jau turėdami vardus. Visi šių metų rastinukai – 9 patelės ir 12 patinukų – yra šaukiami žemaitiškais vardai. Be dėmesio neliko ir jų gelbėtojai: gyvūnų prižiūrėtojai paskelbti superherojais.

Kas rudenį sustiprėję ruoinukai paleidžiam į Baltiją. Juozo Mažono nuotr.

A. Grušas, šiemet pristigęs vardų, sugalvojo akciją, kurios dėka tikisi kiekvienais metais sulaukti iš skirtingų Lietuvos regionų ruoniukams skirtų vardų.

Akcija prasidėjo Žemaitijoje ir per ketverius metus žada apkeliauti visus Lietuvos regionus.

Vardų rinkimo renginys žemaitišku pavadinimu „Ėšrink ruoniokou pati poikiausi varda“ vyko Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko bibliotekoje. Jos dalyviai Bartuvos progimnazijos mokiniai, bibliotekos lankytojai ir svečiai siūlė ruoniukams žemaitiškus vardus. Prie vardų rinkimo prisidėjo ir AB „Novaturo“, remiančio Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybą, kolektyvas.

Muziejaus darbuotojai pagal ruoniukų rastinukų charakterį, išvaizdą jiems priderino šiuos smagius ir įsimintinus vardus: Koisis, Zliosė, Juoris, Klecks, Ruculis, Puodė, Tešlius, Žebelė, Ciongs, Drapana, Dziegorėlis, Gaida, Videlčius, Kresniukas, Kurdupelis, Balgalvė, Kvietka, Gleizius („Novaturo“ išrinktas vardas), Ciuocė, Meškis, Kloika.

Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai būdavo vadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės. Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Arūnas Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams.

Taip atsirado Kriopis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas). Kai pritrūko ir žemaitiškų žodžių, buvo pasitelkti jūriniai pavadinimai,  taip atsirado Bujus ir Lotas.

INFORMACIJA

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą. Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto ir šiuo metu stato Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Sekmadienį dalį muziejų galima aplankyti nemokamai

Sausio 25-ąją, paskutinį šio mėnesio sekmadienį, tradiciškai bus galima nemokamai aplankyti Kultūros ministerijai pavaldžius muziejus. Klaipėdoje ministerijai priklauso trys įstaigos ...
2026-01-25
Skaityti daugiau

Kultūra

Delfinai seka pasaką apie gražuolę ir pabaisą

Jau tapo gražia tradicija, kad Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas Kalėdų šventėms parengia naują koncertinį spektaklį, skirtą visai šeimai. Šiemet įspūdingoje ...
2025-12-22
Skaityti daugiau

Švietimas

Mokėsi suprasti negalios ištiktųjų pojūčius

Klaipėdos universitetas (KU) kartu su Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centru surengė tradicinį festivalį „Aš neabejingas, o tu?“, skirtą Tarptautinei ...
2025-12-09
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This