Antrines žaliavas rūšiuoti jau įprasta: stiklui, popieriui, plastikui skirti konteineriai stovi klaipėdiečių kiemuose, dažniausiai ant jų užklijuotas lipdukas, ką galima mesti, o ką – ne. Bet be jų buityje apstu ir kitų atliekų: baterijos, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, talpos su dažais, lakais, skiedikliais, chemikalais ar tepalais užterštos pakuotės, gyvsidabrio turinčios dienos šviesos lempos – kur dėti jas?

Būtina surinkti atskirai

Netinkamai išmestos pavojingos buityje susidarančios atliekos kelia grėsmę mūsų visų sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, kieme išpiltas 1 litras tepalo užteršia pusės hektaro teritoriją. O tame tepale apstu sunkiųjų metalų, cheminių medžiagų. Į gruntinius vandenis, dirvožemį, orą patekę teršalai nuodija gamtą ir ilgainiui net sukelia žmonėms onkologines ligas. Netgi iš pažiūros toks menkniekis, kaip į buitinių atliekų konteinerį išmesta sena baterija, padaro gamtai žalos: baterijose yra mažiausiai 22 nuodingi aplinkai ir sveikatai elementai, o žmogui pavojingiausi iš jų – gyvsidabris ir kadmis. Tad dėl mūsų visų saugumo pavojingos buities atliekos yra surenkamos ir tvarkomos atskirai.

Pasak Klaipėdos atliekų tvarkytojų, uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra sukurta buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo sistema, teikiamos nemokamos jų priėmimo paslaugos, tad tereikia tik žinoti ir naudotis.

Civilizuotam surinkimui – kelios galimybės

Klaipėdos mieste populiariausia vieta pavojingų buities atliekų surinkimui išlieka didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės.

„Gyventojai dažniausiai atveža nuo statybų ar remonto likusius dažus, skiediklius, dienos šviesos lempas. Kita populiari pavojingų atliekų grupė – automobilių eksploatacijos likučiai: tepalai, jų filtrai, akumuliatoriai“, – pasakoja aikšteles administruojančio KRATC specialistė Ramunė Šličienė.

Klaipėdos mieste pavojingas atliekas priimančios aikštelės yra skirtingose miesto dalyse: Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A. Plieno g. 13. Karantino metu jų darbo laikas sutrumpintas: II – V 9-18 val.; VI – 10-14 val., sekmadieniais, pirmadieniais bei valstybinių švenčių dienomis aikštelės nedirba.

Aikštelėse atliekos priimamos tik iš gyventojų, o vienintelis apribojimas, kad vienas klaipėdietis gali pristatyti ne daugiau 10 litrų naudotų tepalų, tirpiklių, rūgščių, šarmų, ploviklių ir dažų. Didesnius pavojingų medžiagų kiekius Klaipėdoje surenka ir netgi pačios išsiveža specializuotos įmonės „Toksika“, „Žalvaris“ ir kt, bet jų paslaugos yra mokamos. Dalį pavojingų buities atliekų – baterijas, mobiliuosius telefonus, smulkius elektroninius prietaisus su akumuliatoriais – galima saugiai išmesti ir prekybos centruose į specialiai tam pastatytus konteinerius.  

Dar viena galimybė atsikratyti sandėliuke užsigulėjusiais dažais ar skiedikliais, pavojingų medžiagų turinčia elektros ir elektronikos įranga, dienos šviesos lempomis ir kitomis atliekomis, kuriose yra gyvsidabrio – atiduoti jas surinkėjui, atvykstančiam į klaipėdiečių kiemus specialia mašina.

„Buityje susidarančios pavojingos atliekos yra surenkamos apvažiuojant visą miestą du kartus per metus pagal viešai mūsų paskelbtą grafiką. Tiesa, šiemet toks surinkimas abu kartus jau yra įvykęs, tačiau internete www.kratc.lt arba paskambinę nemokama telefono linija 8 800 133 44 kitų metų pradžioje galėsite sužinoti naujus visų atliekų surinkimo grafikus“, – sakė R. Šličienė.

Kas priskiriama pavojingoms buities atliekoms?

• Naudota alyva, plovikliai;

• Rūgštys, šarmai, tirpikliai;

• Dienos šviesos lempos;

• Tepalų filtrai;

• Tepalais ar chemikalais užteršta pakuotė, pašluostės;

• Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio;

• Tirpikliai, rūgštys, šarmai;

• Dažų, lakų likučiai;

• Baterijos.

Visos šios atliekos priimamos Klaipėdos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Tačiau pasenusius ar nebenaudojamus vaistus gali priimti tik vaistinės.