Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-12-14 |
Dėl koronaviruso pandemijos šalį tebekausto karantino režimas, nemaža dalis žmonių užsidarę namuose, kuriuose dirba, vaikai mokosi nuotoliniu būdu, nebelikę didžiosios dalies popamokinių veiklų. Visa tai tiesiogiai veikia gyventojų psichinę sveikatą.
Asociatyvi Vaikų teisių nuotr.
Vaiko teisių apsaugos specialistai kasdien susiduria su vaikų ir tėvų konfliktais, kurie kyla tėvams nespėjant suderinti savo darbų, nuotolinio vaikų mokymosi ar dabartinėmis sąlygomis skelbiamų vaikų atostogų leidimo namie. Daugelis tėvų klausia, kaip šeimoje suderinti visų veiklas, darniai sutarti tarpusavyje ir neprarasti pusiausvyros?
„Kasdien skelbiama statistika apie naujus susirgimų COVID-19 ligos atvejus ir mirčių skaičių baugina visuomenę, kelia įtampą. Dėl to daugelis tėvų šiuo metu jaučia nerimą dėl ateities, jaudinasi dėl šeimos narių sveikatos, bando suderinti darbus, buitį, vaikų priežiūrą. To pasekmė neretai yra sumažėjęs darbo našumas, pablogėjusi fizinė sveikata, nusilpęs imunitetas, taip pat kylantys tarpusavio nesutarimai, pyktis ant antrosios pusės ar vaikų“, – pranešime spaudai teigia Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos vyriausioji specialistė-psichologė Kristina Lekavičiūtė.
Pasak specialistės, konfliktiškas bendravimas tarp suaugusiųjų namuose gali neigiamai paveikti vaikus. Kai tėvai pykstasi ar patiria stresą, vaikai nebeturi į ką atsiremti, nebežino, kas galėtų jiems padėti susitvarkyti su savo emocijomis. Tada jie pradeda jausti įtampą šeimoje, perima tėvų emocijas ir kartais net atsakomybę dėl kylančių konfliktų. Jei tėvai demonstruoja taikių ir mylinčių santykių pavyzdį, vaikai jaučiasi saugesni, ramesni bei labiau mylimi.
„Kai bendraudami su šeimos nariais jaučiate pyktį ir stresą, padarykite 10 sekundžių pauzę arba informuokite šeimos narį, kad reikia truputį nurimti ir už 10 ar 15 minučių galėsite tęsti pokalbį. Penkis kartus lėtai iškvėpkite ir įkvėpkite, tai padeda valdyti emocijas. Nebijokite šeimos nariui įvardinti emocijas, kurias jaučiate, ir kad tas emocijas sukėlė artimojo elgesys. Tokį tėvų elgesį matydami vaikai mokosi konfliktų bei sudėtingų situacijų sprendimo įgūdžių, taip pat ugdomas jų emocinis intelektas. Vėliau pamėginkite kalbėti ramiau, pozityviau“, – patarimais dalinasi K. Lekavičiūtė.
Anot psichologės, naudinga susidaryti aiškų darbo ir poilsio tvarkaraštį, nes daugumai režimas ir dienotvarkės žinojimas padeda tinkamai atlikti įvairius darbus. Patariama susidėlioti laiką, kada dirbate, mokotės, leidžiate laiką kartu, o kada užsiimate kita individualia mėgstama veikla, pavyzdžiui, knygų skaitymu, filmų žiūrėjimu, sportu ir pan. Kai laikas leidžiamas drauge, tegu jis būna įdomus, aktyvus. Galima susitarti, jog kiekvienas šeimos narys pasikeičiant kasdien pasiūlo užsiėmimą visai šeimai.
K. Lekavičiūtė taip pat akcentuoja buities darbų pasidalijimo svarbą. Rūpintis vaikais ir kitais nariais šeimoje – sunku, bet kai našta pasidalijama, iškart tampa lengviau.
„Pamėginkite namų ruošą, vaikų priežiūrą ir kitus darbus lygiai pasidalyti tarp šeimos narių. Jei vis tiek pavargstate ir nebepakeliate krūvio, paprašykite artimųjų pagalbos“, – pataria psichologė.
Už atliktus buities darbus psichologė skatina nepamiršti pagirti šeimos narius, padėkoti jiems už mažus dalykus, paskatinti. Giriami kiti, taip pat ir vaikai, jaučiasi įvertinti, labiau didžiuojasi savimi. Paprasti žodžiai, tokie kaip „Ačiū, kad…“ gali turėti didelę reikšmę kasdieniame gyvenime.
Siekiant išlaikyti taikią šeimos atmosferą įtemptais laikais stenkitės empatiškai, aktyviai vieni kitų klausytis.
„Atsiverkite ir parodykite, jog girdite, ką šeimos nariai sako. Jeigu vis dėl to jaučiate, kad nebesugebate išlikti ramūs, viskas pernelyg erzina, nedvejodami kreipkitės pagalbos į profesionalus. Visų pirma, galite kreiptis į savo sveikatos priežiūros darbuotoją. Pagalbos taip pat galite sulaukti pagalbos linijose“, – pasakoja K. Lekavičiūtė.
Parašykite komentarą