Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-03-12 |
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo pripažino, kad atsakovo paskleista informacija buvo ne nuomonė, o žinia ir dėl to tokią informaciją paskleidusiam asmeniui taikytina civilinė atsakomybė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas perpus sumažino ieškovui pirmos instancijos priteistą neturtinės žalos piniginę išraišką.
Paulius Malžinskas, kandidatas į Lietuvos futbolo federacijos prezidentus, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo, Rimanto Žvingilo, teiginius apie tai, kad jis esą yra nesąžiningas, nesąžiningai teisėjauja futbolo varžybose, neva iš anksto nusprendžia rungtynių baigtį ir už tai gauna atlygį, neatitinkančiais tikrovės.
P. Malžinsko teigimu, paskelbus ginčo teiginį, krito pasitikėjimas juo, kaip kandidatu į Federacijos prezidento pareigas, jis patyrė moralinę žalą.
R. Žvingilas nuo ieškovo reikalavimų gynėsi teigdamas, kad išsakė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo remiantis anksčiau girdėtais duomenimis apie jį, be to, ieškovas buvo ir dabar yra viešasis asmuo – Vilniaus regiono futbolo federacijos prezidentas ir kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriam keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai.
Pirmosios instancijos teismas P. Malžinsko reikalavimus tenkino iš dalies ir pripažino, kad Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu atsakovo paskleistas teiginys: „<…> Jūs (turima omenyje ieškovą) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, ir priteisė ieškovui 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Su apylinkės teismo sprendimu atsakovas nesutiko ir su skundu kreipėsi į apygardos teismą.
Apygardos teismas paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią žinią, tačiau sumažino ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 eurų.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas dėl ilgalaikės, aktyvios ir reikšmingos veiklos sporto srityje laikytinas viešuoju asmeniu ir nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Įvertinęs atsakovo teiginių konstrukciją bei kontekstą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo sąžiningas, jis neturėjo pagrindo manyti, jog skleidžią teisingą informaciją. Atsakovo teiginiai buvo žinia, o ne nuomonė, nes teiginius apie vokelių ėmimą ir rungtynių baigčių nusprendimą galima patikrinti remiantis tiesos kriterijumi, pavyzdžiui, duomenimis iš ikiteisminio tyrimo institucijų apie atliekamus tyrimus.
„Viešai išsakyta atsakovo pozicija dėl didelio susidomėjimo akivaizdžiai turėjo įtakos viešajai teigiamai nuomonei apie ieškovą dėl jo vykdomų pareigų sportinėje veikloje. Paskleista jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis nepagrįsta tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovą, jog jis prisidėjo prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenėje formavimo, neabejotinai neigiamai charakterizuoja ieškovą, žemina jo profesinę reputaciją”, – rašoma teismo pranešime.
Jame teigiama, jog spręsdamas dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę itin skaudūs ar būtų pakenkę jo sveikatai, profesinei karjerai, kad ieškovas būtų patyręs neigiamų praradimų kitose savo vykdomose veiklose.
„Ieškovas neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie jo patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą. Teismų praktikoje 1000 euru dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija priteisiama už gerokai šiurkštesnius garbės ir orumo pažeidimus, pvz., asmeniui, apie kurį buvo paskleista neaiškios kilmės, jokiais įrodymais neparemta informacija dėl jo bendradarbiavimo su KGB”, – teigiama pranešime.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Parašykite komentarą