Choreografas Edwardas Clugas (Slovėnija) jaučiasi pakylėtas ir įsipareigojęs, nes būtent jo vienaveiksmiai baletai, statomi senajame elinge, taps pirmaisiais šokio spektakliais I-ojo tarptautinio Klaipėdos festivalio istorijoje.  

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė entuziastingai įsitraukė į repeticijų procesą ir deda ypač daug pastangų perprasti choreografo idėjas bei šokio kalbą. Tad neabejojama, kad ant marių kranto rugpjūčio 13–14 d. pristatomi spektakliai „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ sulauks publikos atsako.

Nuo šokio link choreografijos

„Esu kilęs iš šeimos, kurios istorijoje nebuvo jokių sąsajų su šokiu. Žinote, mano gimtajame miestelyje Bejuše (Rumunija), iš kurio esu kilęs, net nėra teatro. Mano tėvas kadaise svajojo tapti artistu, bet gyvenimas nesuteikė jam šanso įgyvendinti savo svajonės. Tačiau jis norėjo šį šansą suteikti man. Kai buvau dešimties, tėvas manęs paklausė, gal norėčiau išbandyti Nacionalinę baleto mokyklą Kluže-Napokoje. Nustebau, nes niekada nesidomėjau baletu ir nebuvau matęs baleto spektaklių. Bet idėja vykti į didelį miestą man patiko, nes Klužas-Napoka – didžiausias miestas Transilvanijoje. Ir buvau priimtas į baleto mokyklą. Pradžia buvo sunki, gyvenimo sąlygos mokyklos internate buvo labai prastos, nes buvo pats nuožmiausias Nicolae Ceaușescu režimo laikotarpis”, – Muzikinio teatro pranešime prisimena E. Clugas.

1991-aisiais jaunuolis baigė baleto mokyklą ir tų pačių metų rugsėjį dalyvavo atrankoje į Slovėnijos nacionalinį teatrą Maribore. Priimtas dirbti į teatro baleto trupę, pradėjo šokėjo karjerą Maribore, Slovėnijai žengiant pirmuosius žingsnius, atsiskyrus nuo Jugoslavijos ir tapus nepriklausoma valstybe.

Čia E. Clugas susipažino su žymiu slovėnų teatro režisieriumi Tomažu Panduru ir pradėjo su juo bendradarbiauti, šokdamas jo avangardiniuose pastatymuose. Režisierius, atkreipęs dėmesį į šokėjo kūrybinį potencialą, pasiūlė E. Clugui sukurti choreografiją spektakliui „Babilonas“, kurio premjera įvyko 1996 m. Ši pirmoji choreografinė patirtis pastūmėjo E. Clugą imtis naujos meninės veiklos. Pirmuoju jo savarankišku kūriniu tapo „Tango“ – 1998 m. rampos šviesą išvydusiu projektu, kuriame jam talkino kostiumų dailininkas Leo Kulašas ir scenografas Marko Japeljis, tapę jo nuolatiniais kūrybiniais partneriais. 2008 m. rengiant projektą „Pret-a-Porter“ prie jų grupės prisijungus kompozitoriui Milko Lazarui, susiformavo tvirtas, iki šiol aktyviai bendradarbiaujančių kūrėjų tandemas.

Ypatingas choreografijos stilius

Kai naujai paskirtasis Slovėnijos nacionalinio teatro (SNT) generalinis direktorius Danilo Roškeris 2003 m. pasiūlė E. Clugui Mariboro baleto meno vadovo pareigas, tenykštė baleto trupė ėmė žvalgytis naujų stilistinių krypčių, ieškoti savo savito braižo. 2005 m. trupė pristatė E. Clugo šokio spektaklį „Radio & Juliet“ pagal „Radiohead“ muziką, kuris tapo tarptautine sensacija ir prikaustė tiek kritikų, tiek publikos dėmesį savo ypatingu choreografijos stiliumi. 2017 m. šis spektaklis gausiai šokio auditorijai buvo parodytas ir Valdovų rūmų kieme vasaros festivalio „Midsummer Vilnius“ programoje.

Po šio proveržio į tarptautinę šokio sceną E. Clugas ėmė bendradarbiauti su įvairiomis baleto trupėmis visame pasaulyje, tuo pat metu nepamiršdamas iš savo vadovaujamo Mariboro baleto, kuriam pavyko įsitvirtinti tarp karščiausių šiuolaikinio baleto taškų tarptautiniame nūdienos šokio žemėlapyje. SNT Maribore baleto trupė dalyvavo didžiausiuose pasaulio teatro festivaliuose, šokdama E. Clugo pastatytuose spektakliuose, tarp jų šokio festivalyje „Jacob‘s Pillow“ Vakarų Masačiusetse (JAV), Marijos teatro festivalyje „Baltųjų naktų žvaigždės“ Sankt Peterburge (Rusija), „Festival of Firsts“ Pitsburge (JAV), Singapūro menų festivalyje, Biarico festivalyje (Prancūzija), „O Boticário di danza“ Brazilijoje, Tel Avivo šokio festivalyje (Izraelis), „Sintra Festival“ (Portugalija), „Festival Des Arts de Saint-Sauveur“ (Kanada), Seulo tarptautiniame šokio festivalyje (Pietų Korėja), Milano mažajame teatre (Italija), festivalyje „Dance Open“ Sankt Peterbuge (Rusija), taip pat gastrolėse Nyderlanduose, Italijoje ir buvusios Jugoslavijos šalyse.

Publikos ir kritikų liaupsės

Daugelį metų choreografas glaudžiai bendradarbiavo su Štutgarto ir Ciuricho baleto trupėmis. Pastarajai 2018 m. E. Clugas sukūrė puikių įvertinimų sulaukusį  baletą „Faustas“. Pastaraisiais metais choreografas taip pat sėkmingai bendradarbiauja su Nyderlandų šokio teatru (NDT), sukūrė choreografiją keliems tenykščių šokio trupių NDT1 ir NDT2 pastatymams.

Naujausias E. Clugo darbas – „Aperture“ NDT1 trupei sulaukė publikos ir kritikų liaupsių. Jis taip pat buvo kviečiamas kurti naujus šokio spektaklius Maskvos Didžiajame teatre, Karališkajam Flandrijos baletui, Vienos valstybinės operos baletui, Lisabonos nacionaliniam baletui, Kanados Didžiajam baletui Monrealyje, trupei „Station Zuid“, Kroatijos nacionaliniam baletui Zagrebe, Kroatijos nacionaliniam baletui Rijekoje, Bukarešto nacionaliniam baletui, Eseno teatro „Aalto“ baleto trupei, Belgrado BITEF šokio trupei, trupei „Graz Tanz“, Ukrainos nacionaliam baletui Kijeve, Valstybinio operos teatro „Am Gärtner Platz“ baleto trupei Miunchene, Augsburgo baletui, Heseno valstybiniam baletui Vysbadene, Vakarų Australijos baletui Perte, Novosibirsko valstybiniam baletui ir Dortmundo baletui.

Šiuo metu E. Clugas dar kuria choreografiją Maskvos Didžiojo teatro baletui pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“, kurio premjera numatyta 2021 m. gruodžio 1 d.

Choreografo E. Clugo kūryba įvertinta keliais prestižiniais nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais, taip pat jis buvo nominuotas 2010 m. Auksinės kaukės apdovanojimui už projektą „Quattro“. Pelnė aukščiausias Slovėnijos kultūros ir meno premijas, Prešerno fondo premiją (2005) ir Glazerio chartijos apdovanojimą (2008). Buvo nominuotas prestižiniam šokio apdovanojimui „Benois de la Danse“ (2017) už spektaklį „Handman“ NDT2 trupei ir Vokietijos teatro apdovanojimui „Der Faust“ (2019) už „Patterns in ¾“ Štutgarto baleto trupei.

Pirmas kūrybinis projektas Lietuvoje

Baletą „Stabat Mater“ Klaipėdoje kūrė ne tik choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, bet ir scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Pirmąkart Lietuvoje kuriantiems menininkams talkino jauna ir veržli KVMT baleto trupė, kuriai šiemet patikėta pagrindinė tarptautinio Klaipėdos festivalio scena.

Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Atliekant G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, šokėjams gyvai akompanuos KVMT simfoninio orkestro styginių grupė, teatro solistai, diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.