Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-09-30 |
Šių metų antrąjį ketvirtį pusei dirbančiųjų pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc., tuo metu 14 proc. dirbančiųjų jos sumažėjo nuo 5 iki 10 proc.
Labiausiai atlyginimai per metus didėjo elektroninės įrangos surinkėjams, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams, maitinimo paslaugų pardavėjams, odontologams ir informacinių technologijų bei ryšių specialistams.
Pasak ketvirtadienį nuotoliniu būdu darbo rinkos apžvalgą surengusios „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, šių sričių darbuotojų atlyginimų didėjimą galima iš dalies sieti su pandemija.
Jos teigimu, didžiausias vidutines pajamas uždirba informacinių technologijų srities vadovai, kurių vidutinis atlyginimas yra 3600 eurų, taip pat programinės įrangos kūrėjai ir gydytojai – specialistai, kurių vidutinės pajamos svyruoja ties 3300-3400 eurų.
Tuo metu mažiausiai gauna kioskų pardavėjai, namų valytojai, padavėjai – jų atlyginimas nesiekia nė 600 eurų.
Darbo pajamos į rankas, palyginti su praėjusiais metais, šiemet išaugo 128 eurais (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu atlyginimas, gaunamas į rankas, vidutiniškai padidėjo 54 eurais (7 proc.).
K. Zitikytės teigimu, svarbus yra pats apdraustųjų skaičius, kuris šiais metais buvo 3 proc. didesnis nei prieš metus.
Pernai jaunesnių, iki 45 metų amžiaus, apdraustųjų skaičius mažėjo apie 8 proc., tuo tarpu vyresnių darbo rinkos dalyvių skaičius mažėjo vos 2 proc.
Esą jaunesnius tėvelius nuo darbo laikinai atitraukė pandemija, vaikams perėjus prie nuotolinio mokymo. Kita vertus, pasak pranešėjos, per krizes darbo dažniau netenka jaunesni darbuotojai, tačiau kur kas sunkiau į darbo rinką yra sugrįžti vyresniems.
Pasak specialistės, svarbu ir tai, kokiame sektoriuje žmonės dirba.
Tarp jaunimo daugiausia dirbančiųjų yra transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos, maitinimo ir gėrimų teikimo srityse, tarp pat kompiuterių, programavimo srityje. Pastarojoje net 60 proc. darbuotojų sudaro iki 30-ties metų amžiaus žmonės.
Tuo metu tarp vyresnių daugiausia dirba švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros veikloje.
„Mūsų vaikus moko vyriausieji rinkos dalyviai ir mus gydo taip pat vyresni žmonės“, – sakė „Sodros” atstovė.
Anot K. Zitikytės, tendencijos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje taip pat ir dėl sveikatos problemų.
„Sodros“ duomenimis, apie 15 proc. gyventojų tarp 52-54 metų amžiaus neteko bent dalies darbingumo ir gavo netekto darbingumo pensiją. Tarp 55-63 metų darbingumo netenka jau iki 25 proc. žmonių. Be to, 50-65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, tuo tarpu 30-39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų.
Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų amžiaus žmonių. Šio amžiaus dirbančiųjų daugiausia yra tarp kvalifikuotų profesijų atstovų – jie sudaro 75 proc., kai nekvalifikuotą darbą atlieka 25 proc.
„Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp kvalifikuotų profesijų atstovų ir nekvalifikuotomis veiklomis užsiimančių žmonių. Pirmieji įgyja didesnį darbo stažą. Be to, jie ilgiau išlieka darbo rinkoje ir sulaukus pensijos. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 procentai specialistų ir 14 procentų vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 procentus tarp dirbančių pensininkų“, – pastebi K. Zitikytė.
Vyresnio amžiaus darbuotojams palankesnis biudžetinis sektorius, čia įstaigose dirba 32 proc. 55–64 metų žmonių, kitur – 20 procentų.
Per pastaruosius trejus metus darbo rinkoje išliko beveik tiek pat senatvės pensiją gaunančių ir dirbančių žmonių, t.y. daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 proc.) nei moterų (10 proc.).
Parašykite komentarą