Klaipėdos valdžia galutinai užraukė neišsaugoto laikinojo tiltelio, tarnavusio pėstiesiems ir dviratininkams Pilies tilto rekonstrukcijos metu, istoriją.

145 000 eurų vertės laikinas statinys taip ir nebuvo perkeltas prie Dangės skvero. Pritrūkus valios tokiam sprendimui nebuvo pasirūpinta ir tinkamu konstrukcijų saugojimu, tad pardavus tai, kas neprapuolė, miesto biudžetas begavo tik apie 2500 eurų.

Eimanto Koševoj nuotr.

Kontrolė atkreipė dėmesį tik po kelerių metų

Minėtasis metalinių konstrukcijų tiltelis su medine danga ir mediniais turėklais buvo sumontuotas 2014-aisiais vykusios Pilies tilto rekonstrukcijos metu.

Dabar Klaipėdos miesto tarybos komitetus pasiekė Savivaldybės administracijos parengtas sprendimo projektas dėl turto nurašymo. Vienas iš ketinamų nurašyti objektų – jau nebeegzistuojantis minėtasis tiltelis.

„Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje yra įtrauktas turto objektas laikinas tiltas per Danės upę, Pilies gatvėje. Šis laikinas tiltas per Danės upę, Pilies gatvėje, 2014-2015 metais buvo laikinai sumontuotas tilto per Danės upę Pilies gatvėje kapitalinio remonto metu. Baigus tilto remonto darbus tiltas buvo demontuotas, o jo liekamosios medžiagos buvo parduotos aukcione. Buhalterinėje apskaitoje liko laikino tilto įrengimo vertė, kuri turi būti išbraukta iš apskaitos, nes šis tiltas yra demontuotas. Šiuo tarybos sprendimu reikalinga išbraukti iš apskaitos laikiną tiltą per Danės upę Pilies gatvėje, kaip faktiškai nesantį turtą”, – rašoma aiškinamajame rašte.

Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iš šio tilto buvo likusios tik kelios metalinės sijos, kurios iš antro karto buvo parduotos aukcione kaip metalo laužas 2019-2020 metais ir už jas gauta apie 2500 eurų.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Medinė tilto dalis, anot E. Simokaičio, po išmontavimo buvo nebetinkama naudoti. Metalinės konstrukcijos, pasak tarnautojo, buvo saugomos tilto rekonstrukcijos subrangovo UAB „Viadukas” teritorijoje.

E. Simokaičio teigimu, dabartinis sprendimo projektas buvo parengtas dėl to, kad kontrolierė Savivaldybės administracijai nurodė susitvarkyti apskaitą.

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai buvo užkliuvę tai, kad pardavus minėtąsias sijas gauta suma buvo atimta iš buvusios tiltelio vertės, o likusi nebeegzistuojančio objekto vertė pridėta prie atnaujinto Pilies tilto vertės.

Savivaldybės kontrolierės Daiva Čeporiūtė dienraščiui „Klaipėda” buvo sakiusi, kad statant 41 m ilgio ir 4 m pločio laikinąjį tiltą buvo panaudota 23 kub. m medienos ir 25 tonos metalinių konstrukcijų. Tačiau kai 2019 m. gegužę Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojos apžiūrėjo saugomo tilto likučius, paaiškėjo, kad yra likę tik dvi 21 m ilgio plieninės sijos, vienas 12 m ilgio metalinis polis, 4 kub. m medienos, dvi 4 m ilgio lentos ir viena medinė kaladė – be medienos dingo ir 10 tonų metalinių konstrukcijų.

Dėl tilto dingimo į Klaipėdos apygardos prokuratūrą buvo kreipusis tuometė miesto Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė Ligita Girskienė, bet prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes esą išmontavus tiltelį daug medinių jo dalių buvo sugadintos ir jos nurašytos.

Sutarties net nebuvo

Buvęs Pilies tilto rekonstrukcijos rangovo, jau bankrutavusios bendrovės „Hidrostatyba” vadovas Jonas Dumašius, iš žurnalisto išgirdęs apie tokias savivaldybėje tebevykstančias procedūras, sakė, jog jam jos atrodo keistai. 

Anot pašnekovo, tiltelis buvo laikinas statinys ir turėjo būti įtrauktas bendruosiuose rekonstrukcijos kaštuose.

„Turėjo iškart nurašyti. Matyt, pamiršo tai padaryti”, – sakė J. Dumašius.

Anot jo, medinės tiltelio konstrukcijos po išmontavimo tikrai netiko tolesniam naudojimui, o visa kitą saugoti tikriausiai būtų buvę per brangu.

Buvęs Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sakė, kad buvo norima tiltelį perkelti už „Meridiano”, prie Dangės skvero, bet paaiškėjus, kad neužtektų jo ilgio, politikams pasirodė neracionalu skirti lėšų papildomiems darbams. 

Tuometinė Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė sako, jog, jos nuomone, tiltelį iškart reikėjo statyti prie Dangės skvero vien dėl naujų srautų formavimo. 

„Keitėsi administracijos, tikriausiai pasikeitė ir požiūris. Sutartis dėl laikymo buvo tikriausiai netinkama, nes ištampė tą tiltą”, – sakė J. Simonavičiūtė, kurią administracijos direktoriaus poste po 2015-ųjų rinkimų tų metų pavasarį pakeitė Saulius Budinas. 

Tilto rekonstrukcijos metu ir ją užbaigus Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ėjusi Alina Velykienė teigė jau neatsimenanti, ar buvo sudaryta sutartis dėl laikinojo tiltelio saugojimo. Anot jos, jei tokia ir buvo, ją pasirašė tuometinė administracijos direktorė.

„Atviros Klaipėdos” duomenimis, jokios sutarties dėl tiltelio saugojimo taip ir nebuvo pasirašyta. UAB „Viadukas” tiltelį savo teritorijoje laikė tik gera valia, nes į prašymą saugojimui skirti 290,4 Eur per mėnesį 2015 m kovą buvo gavusi A. Velykienės pasirašytą atsakymą, jog tokių lėšų biudžete nėra. Šiame rašte „vardan buvusio ir būsimo sėkmingo bendradarbiavimo” buvo prašoma atrasti galimybę tiltelio konstrukcijas saugoti neatlygintinai „iki jis bus perkeltos į naują vietą”.

„Išvogė ir viskas”

Trečiadienį sprendimo projektą pristačius miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete jo pirmininkas Aidas Kaveckis teiravosi, ar galima konstatuoti, kad dėl aplaidaus turto saugojimo buvo patirtas daugiau nei 142 tūkst. eurų nuostolis. 

„Ne visai taip, išardžius tiltą liekamosios medžiagos buvo tos metalinės sijos, nes ten labai daug tų medinių konstrukcijų paprasčiausiai ardymo metu buvo sugadintos. Viskas kas liko buvo tos metalinės sijos, kurios buvo saugomos rangovo teritorijoje, o vėliau mes jas pardavėme, <…> Didžioji dalis sumos buvo patys tilto įrengimo darbai, medžiagos nesudarė tokios vertės”, – sakė E. Simokaitis. 

Rimantas Taraškevičius savo ruožtu teigė, kad ši diskusija per ilgai užsitęsė, nes tai buvo „paprastas laikinas tiltelis”.

„Laikinai pasinaudojom, išardėm, metalo laužą pardavėme, tos lentos supuvusios nuėjo kažkur į malkas. Viskas. Nieko ypatingo čia nėra”, – sakė R. Taraškevičius, tikinęs, kad šis tiltas negalėjo būti perkeltas į kitą vietą.

Visgi A. Kaveckis tokią situaciją vadino „betvarke”, tačiau R. Taraškevičius laikėsi pozicijos, kad šį tiltelį tiesiog reikėjo iškart nurašyti. 

„Keistokai skamba, kad sijos, kurios leido išlaikyti tilto konstrukciją per visą Dangės upės plotį, galėjo tikti tik metalo laužui. Šita dalis man ir toliau yra neaiški”, – dėstė Arvydas Vaitkus, norėjęs detalesnės informacijos apie įsigytas medžiagas tilto statybai ir tai, kas buvo parduota. 

„Mediena tikriausiai ne tik supuvo, bet ir buvo išnešiota netinkamai saugant”, – konstatavo vicemeras Arūnas Barbšys. 

„Greičiausiai taip ir buvo – išvogė ir visas. <…> Ta istorija yra graudi, parodanti kaip yra švaistomi pinigai”, – antrino A. Kaveckis. 

Visgi komitetas bendru sutarimu pritarė tokiam sprendimo projektui, įpareigodamas iki galutinį verdiktą turinčios priimti Tarybos posėdžio pateikti papildomą medžiagą.  

Tuo metu Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlė nepritarti tiltelio nurašymui. 

ATNAUJINTA. „Daugiau Savivaldybės administracijos vadovybė nerašinės raštų ir neprašys nemokamai saugoti privačių kompanijų savivaldybės turto. Sudarysime sutartis ir už tuos dalykus bus numatytos atsakomybės. Ir savivaldybė už tą dalyką sumokės. Manau, kad čia visiems yra pamoka dėl to atvejo, kuris įvyko. Daugiau tokių dalykų neturėtų būti. Dabar yra kaip yra. Prokuratūra tyrimą atliko, nusikaltimo sudėties tame dalyke nėra. Reikėtų vieną sykį pagaliau tą tiltelio istoriją užbaigti”, – miesto Tarybos posėdžio metu sakė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. 

„Iš tos visos istorijos aš nematau labai daug dalykų, kurie yra dingę”, – teigė J. Simonavičiūtė, akcentavusi, kad didžiąją dalį tiltelio vertės sudarė būtent jo statymo ir išmontavimo darbai. 

Arvydas Vaitkus savo ruožtu siūlė pritarti sprendimo projektui, bet toliau nagrinėti turto dingimo klausimą Kontrolės komitete. 

„Akivaizdu, kad buvo ištampyta, pavogta, savivaldybė kažkam padovanojo tą medieną”, – sakė Nina Puteikienė, siūliusi nepritarti tiltelio nurašymo taip politikams neprisiimant atsakomybės už Savivaldybės administracijos darbus. 

„Neturėjo atsirasti savivaldybės balanse laikinas statinys”, – tikino R. Taraškevičius, anot kurio, tai buvo esminė šios istorijos problema. 

„Tikrai mediena buvo išnešiota, išvogta, bet kas išnešiojo nerasta. <..> Dabar reikia tiesiog ištaisyti kontrolierės pastabą ir baigti buhalteriškai tą istoriją”, – akcentavo vicemeras A. Barbšys. 

„Pats didžiausias aplaidumo pavyzdys, koks gali būti. <…> Pritarkim, nurašykim, bet žinokime, kad negalime taip elgtis su miesto turtu. 150 000 – ne 15 eurų. Siūlau pritarti, nurašyti ir užbaigti šią temą”, – teigė A. Kaveckis. 

Galiausiai dauguma miesto Tarybos narių – 24 – pritarė tiltelio nurašymui. Prieš balsavo N. Puteikienė, susilaikė Jurijus Šeršniovas.