Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-05-23 |
Minint Europos jūros dieną, norime dar kartą pabrėžti Lietuvos – jūrinės valstybės – svarbą ir atkreipti dėmesį į jūrinio mentaliteto formavimo problemą Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo programose.
Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, tačiau iki šiol moksleivių vadovėliuose, pratybose ar kituose metodiniuose šaltiniuose jūrinės temos lieka užribyje. Esame įsitikinę, kad norint turėti stiprią jūrinę valstybę, būtina jaunosios kartos sampratą ugdyti nuo mažų dienų.
Jūrinė bendruomenė ne kartą kreipėsi į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu, kad pradedant nuo pačių mažiausių Lietuvos piliečių edukaciniais būdais būtų aktyviau ugdoma jūrinė samprata. Lietuva turi labai gilias jūrines tradicijas, tačiau bendrojo ugdymo dalykų priemonėse ir kituose metodiniuose šaltiniuose iki šiol pasigendama informacijos ir užduočių, kurios būtų susijusios su jūrininkais, jūra, laivais, uostais, jūrinio verslo ekonomika, jūriniu paveldu, istorinėmis asmenybėmis, kurios buvo reikšmingos Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, gimimui ir augimui.
Deja, šioms temoms vietos visos Lietuvos švietimo įstaigoms kuriamose metodinėse medžiagose neatsiranda – prieš kelerius metus, pradėjus diskusiją šia tema, ministerijos lygmeniu pasigirsta nuomonių, esą jūros tema įdomi gali būti tik pajūrio regiono mokiniams. Tačiau ši nuostata yra klaidinga ir neatliepianti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strategijos. Turime suvokti, kad jūra savo ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra vertinga visai Lietuvai, neišskiriant konkrečių regionų, kiekvienas šalies pilietis turėtų jausti pasididžiavimą, kad yra reikšminga jūrinės valstybės dalis.
Mes, jūrinė bendruomenė, esame pasirengę skirti visus reikiamus žmogiškuosius resursus konsultuoti vadovėlių ir pratybų autorius, mokymo programas kuriančias ekspertų grupes, teikti joms reikalingą informacinę, vizualinę medžiagą, kuri padėtų kurti įtraukiantį turinį, atliepiantį jūrinės tematikos sampratą. Neabejojame, kad su jūrine tematika susijusios užduotys gali puikiai įsikomponuoti fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos disciplinose. Jūrinio paveldo, jūrinės istorijos temos sėkmingai gali būti integruotos lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietiškumo ugdymo pamokose.
Tikime, kad jūrinės kultūros pažinimas jaunąją kartą ne tik ugdys pilietiniu požiūriu, bet ir paskatins aktyviau rinktis profesijas, susijusias su jūrą. Deja, šiandien specializuotos jūrinio profilio ugdymo įstaigos, rengiančios specialistus jūriniam ir laivybos sektoriams, jūrinės inžinerijos pramonei, priverstos kovoti dėl išlikimo – jaunoji karta vangiai renkasi specialybes, susijusias su jūra.
Teikiame dideles viltis, kad bendromis pastangomis galime paskatinti jaunąją kartą atsigręžti į jūrą ir padėti pasijusti pilnaverčiais Lietuvos, jūrinės valstybės, piliečiais.
jau kelios desetkos metų kaip esate visai nusimušę nuo kurso. Valstybės politika dabar kuria metodikas krovai. Kai Klaipėdos krantus apstatė krovinių terminalais, minint Europos jūros dieną-nubudo Lietuvos jūrininkų sąjunga. Prireikė… tik metodinės medžiagos.