Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-08-26 |
Pasak Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos, seniau žiemos būdavo kur kas šaltesnės, tačiau vasaros, iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, vėsesnės. 30 laipsnių temperatūra buvo net ne kiekvienais metais pasitaikantis, pakankamai retas įvykis.
Tarnyba pateikia grafiką, iš kurio matyti, kiek yra buvę karščio dienų ir kaitrų 1961–2022 m. laikotarpiu.
Pvz., 1962, 1965, 1978 ir 1980 metais nebuvo nė vienos dienos, kad oras kažkurioje Lietuvos meteorologijos stotyje įkaistų iki 30 laipsnių. Kaitros bent kartą per metus iš esmės tapo įprastu vasaros reiškiniu tik nuo 2010 metų, išskyrus tik 2017 m., kai kaitra nefiksuota.
2007 m. pirmą kartą kaitra buvo užfiksuota net ne kalendorinės vasaros metu, o gegužės pabaigoje. 2018 m. tai nutiko antrą kartą (ir vėl gegužės pabaigoje). Labai vėlyvos kaitros (rugpjūčio pabaigoje) buvo fiksuojamos tik 1992, 2019 ir šiais metais.
Pati pirma diena metuose, kada 1961–2022 m. laikotarpiu buvo pasiekta ir perlipta ≥30 °C kartelė, yra balandžio 29-oji, o paskutinė tokia diena metuose – rugsėjo 11-oji. Abiem atvejais tai nutiko jau šiame amžiuje.
1961–1990 m. laikotarpiu vidutiniškai kaitra pasitaikydavo tik vieną kartą kas 4 metus, o 1991–2020 m. – net 1,3 karto per metus arba 4 kaitros per 3 metus.
Kitaip tariant, kaitros Lietuvoje tapo net 5–6 kartus dažnesnės nei anksčiau.
1961–1990 m. laikotarpiu karščio dienų vidutiniškai būdavo vos 4,4 d. per metus, o 1991–2020 m. šis skaičius išaugo ~2,5 karto, iki 10,7 d. Teigiama, jog visi šie pokyčiai vyksta dėl sparčios klimato kaitos.
Primenama, jog pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis būna tuomet, kai 1–2 dienas maksimali oro temperatūra pakyla iki ≥30 °C, o stichinis eteorologinis reiškinys – kaitra būna tuomet, kai ≥3 dienas maksimali oro temperatūra pakyla iki ≥30 °C.
Panaši temperatūra prognozuojama ir šį savaitgalį, o jau nuo pirmadienio orai pradės sparčiai vėsti.
Parašykite komentarą