LJS: trečiųjų šalių jūrininkai – biurokratijos įkaitai

Uostas ir jūra
Lietuvos jūrininkų sąjunga
2022-11-14

Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) siekia atkreipti dėmesį į pastarųjų savaičių įvykius, kai du jūrininkai iš trečiųjų šalių, kuriems oficialiai buvo diagnozuotos sveikatos problemos, susidūrė su kliūtimis dėl repatriacijos ir operatyvaus tranzitinių vizų išdavimo. Neatsižvelgus į medikų išvadas, kad abu vyrai dėl sveikatos problemų negali atlikti pareigų laive, buvo itin vilkinami biurokratiniai procesai, todėl neturėdami galimybės skubiai išvykti iš šalies, jūrininkai kone mėnesį tapo situacijos įkaitais.

Į Klaipėdos uostą plaukusio laivo „Viva Trinity“ 38 metų jūreivis dėl prastos savijautos spalio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę – medikai jam diagnozavo pirminę (esencialinę) hipertenziją.

Po daugiau kaip dešimt dienų sunegalavo ir dar vienas tos pačios įgulos 39 metų jūreivis, kuris į medikus kreipėsi dėl ūmaus skausmo dešiniojo kelio srityje. Į Klaipėdos uosto reide stovėjusį laivą grįžęs jūrininkas nepasijuto geriau ir dėl intensyvaus skausmo į gydymo įstaigą kreipėsi dar kartą spalio 25 d. Abiem atvejais medikai oficialiai konstatavo, kad jūrininkai dėl diagnozuotų sveikatos problemų tęsti darbo laive negali.

Laivo agentas oficialiai kreipėsi dėl vienkartinių Šengeno vizų, vykstant tranzitu per Lietuvos Respubliką, išdavimo, pateikė garantinį raštą, kad jūrininkai bus saugiai išlydėti iš Lietuvos. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Uosto užkardos pareigūnai tokio dokumento neišdavė, argumentuodami, kad laivas nėra prisišvartavęs Klaipėdos uoste (jis buvo uosto reide), be to, tai esą nėra skubios pagalbos atvejis.

Negalėdami rasti išeities iš susiklosčiusios situacijos, jūrininkai kreipėsi į Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją (ITF) – jos narė yra ir LJS. LJS ir ITF atstovai dėl šios situacijos spalio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą ir VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Uosto užkardą. Atsakymo iš minėtų institucijų Lietuvos jūrininkų sąjunga nesulaukė.

Biurokratinės diskusijos ir susirašinėjimai dėl šių jūrininkų repatriacijos ir reikiamų dokumentų, kurie leistų jūrininkams palikti Lietuvą ir išvykti gydytis namo, išdavimo tęsiasi kone mėnesį. Tik lapkričio 5 d. VSAT savo nuomonę pakeitė ir žodžiu nurodė atsiųsti visus reikiamus dokumentus dėl vizų jūrininkams išdavimo. Dėl sveikatos problemų savo pareigų laive toliau negalintiems atlikti jūrininkams sprendimo tenka laukti daugiau kaip savaitę uždarytiems viename iš Klaipėdos viešbučių.

„Norime atkreipti dėmesį, kad analogiškų situacijų pastaruoju metu buvo ne viena. Pastarasis įvykis ir jo interpretacijos jau pateko į užsienio žiniasklaidą. Manome, kad tai kenkia Lietuvos, kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui, skatina nepasitikėjimą mūsų šalies institucijomis ir duoda pagrindą dviprasmiškoms diskusijoms tarptautiniu lygmenių dėl jūrininkų iš trečiųjų šalių galimo diskriminavimo ir tarptautinių teisės aktų pažeidimų. Šiuo konkrečiu atveju, tai nebuvo jūrininkų užgaida, jų sveikatos problemas oficialiai konstatavo medikai, todėl nebuvo jokio pagrindo taip užvilkinti procesą, rizikuoti žmonių gyvybe ir sveikata. Neabejojame VSAT paregūnų kompetencija, tačiau manome, kad tokios situacijos neturėtų kartotis“, – sako ITF inspektorius Lietuvoje Andrejus Černovas.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, būdama Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) nare, tikisi, kad ateityje tokios situacijos nepasikartos. Viliamasi, kad Lietuvos pareigūnai bus atviri diskusijai ir pasinaudos tarptautiniais gerosios praktikos pavyzdžiais, taikomais kituose Šengeno jūrų uostuose.

Žymos: |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

„Jūrinius reikalus tvarko asmenys, kuriems šioji sritis yra svetima“  (1)

„Atvira Klaipėda“ tęsia pasakojimą apie tarpukario Lietuvos valdžios požiūrį jūrininkų ugdymą.  Po 1925-ųjų nesėkmės bandant įtikinėti valdžią dėl lietuviškos jūreivystės ...
2025-12-14
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Vyriausybė nesuprato jūrininkų 

Prieš šimtą metų tuometinė Lietuvos valdžia nusprendė, kad ugdyti jūrinius kadrus savo šalyje neverta. Tai nulėmė, kad tokia mokymo įstaiga ...
2025-12-13
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Uostas ir jūra

Apdovanojo Jūros šventės eisenos dalyvius (3)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje apdovanotos įmonės, organizacijos ir kolektyvai, išradingiausiai atskleidę ir sau pritaikę 66-osios Jūros šventės temą „Taip ...
2025-08-06
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This