Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-12-28 |
Grįžę iš įkalinimo įstaigų, buvę nuo narkotikų ir alkoholio priklausomi, asocialūs, niekur nedirbantys asmenys gali pasinaudoti pagalba, padedančia jiems sugrįžti į visuomenę.
Karolis, vienas iš projekto „Pabandom iš naujo“ dalyvių, sutiko pasidalinti savo istorija.
„Dabar jaučiuosi gerai, daug ko išmokęs, patobulėjęs. Nieko man dabar netrūksta – pavalgyti turiu, kur gyvent turiu, pinigų užsidirbu sąžiningu savo rankų darbu. Turiu svajonę – įsigyti nuosavą būstą, nesustoti, eiti tikėjimo keliu, nebesuklupti“, – sako Karolis. VšĮ „Gyveni ir mokaisi“ nuotr.
„Augau Kisinių kaime. Mano vaikystėje tėvas smarkiai gėrė, mušdavo mamą. Namuose stigo ne tik meilės, bet ir maisto. Mudu su broliu miegodavom virtuvėje, dviese ant čiužinio. Tik sesuo turėjo savo kambarį“, – savo pasakojimą pradeda Karolis, projekto „Pabandom iš naujo“ dalyvis.
Šešiolikos metų Karolis metė mokyklą ir pradėjo dirbti. Ankstyvą savarankiškumą lydėjo priklausomybės, įvairūs plėšikavimai, alkoholio vartojimas. Būdamas septyniolikos pateko į kalėjimą penkiems metams, kur jo niekas nelankė.
Išėjęs iš įkalinimo įstaigos svajojo sugrįžti pas mamą, pradėti dirbti, tačiau mama nepriėmė. Brolis, su kuriuo kadaise glausdavosi virtuvėje ant grindų, nepanoro turėti su juo jokių reikalų. Karolis gerai pamena, kaip išvarytas iš brolio namų nakvojo miške.
„Po artimųjų atmetimo prasidėjo gyvenimas gatvėje. Vogiau, plėšikavau, gėriau – manęs nebeįleisdavo į parduotuves, jei pavykdavo įeiti, pasitikdavo apsaugos darbuotojas. Kartą, man besirausiant konteineryje, žmogus žiūrėdamas iš balkono, pašaukė mane ir atnešė pavalgyti. O štai nakvojant apleistame pastate, atėjo jo savininkas, stambus vyrukas, maniau, kad mane sumuš, tačiau jis padavė raktus nuo pastato ir leido gyventi, tik paprašė nešiukšlinti. Buvau nustebęs. Kai nebesijauti žmogumi, tokie maži atjautos momentai labai įstringa“, – prisimena Karolis.
Gatvėje Karolis praleido daugiau nei pusę metų, iki kol atėjo į bažnyčią atsigerti arbatos. Ten sutiktas žmogus pasiūlė Karoliui pakalbėti su reabilitacijos centro atstovu.
„Buvau išdidus, nesutikau, pamaniau tikrai nesižeminsiu. Bet viduje neapleido jausmas, kad kažko nepadariau“, – savo pirmuosius žingsnius į geresnį gyvenimą prisimena Karolis.
Laikas ėjo, o žmogus iš bažnyčios neatlyžo ir įkalbėjo paskambinti į reabilitacijos centrą. Po tarpininkavimo, Karolis vis tik nuvyko ir buvo priimtas reabilitacijai.
Su Vitalijumi Šakiu Karolis susipažino per reabilitacijos centro atstovą. Vitalijus dirba statybų sektoriuje ir mokino jaunuolį šio amato. Karolis prisipažįsta, kad iš pradžių buvo sunku, daug visko mokytis reikėjo.
„Vitalijui esu labai dėkingas už jo kantrybę man, nes mano charakterį reikėjo gerokai perlaužti, ir aš pats turėjau save perlaužti nesuskaičiuojamai daug kartų. Tokio pobūdžio projektai yra tiesiog stebuklas, nes manęs net giminės atsisakė, mama nepriėmė, o čia – kalbasi, mokina ir dar įdarbino. Tai tikrai padeda stotis ant kojų ir jaustis visuomenės dalimi“, – nuostabos ir dėkingumo neslėpė Karolis.
„Dabar jaučiuosi gerai, daug ko išmokęs, patobulėjęs. Nieko man dabar netrūksta – pavalgyti turiu, kur gyvent turiu, pinigų užsidirbu sąžiningu savo rankų darbu. Turiu svajonę – įsigyti nuosavą būstą, nesustoti, eiti tikėjimo keliu, nebesuklupti. Suvokiu, kad išmėginimų gyvenime bus, svarbiausia nepasiduoti ir išstovėti tikėjime. Visiems likimo broliams ir sesėms, palinkėčiau surasti savo gelbėtoją ir drąsiai eiti šviesaus gyvenimo link, kad ir kokia tamsa juos gaubtų“, – savo pasakojimą viltingai pabaigia Karolis.
„Anksčiau dirbau įvairius su statybomis susijusius darbus vadovaujančiose pozicijose, tačiau apie darbą su kaliniais ar buvusiais narkomanais, alkoholikais visai nesvajojau, – prisimena Vitalijus Šakys, VšĮ „Gyveni ir mokaisi“ vykdomo projekto „Pabandom iš naujo“ vadovas, – Nuo 2015 metų supratau, kad minėti asmenys – mano pašaukimas. Gal dėl to, kad mano paties vaikystė nebuvo rožėmis klota, man lengviau suprasti paklydusius. Su šiais vyrais nuveikiame tikrai nemažai – per metus pastatome mažiausiai po du karkasinius namus, atliekame kitus smulkesnius darbus. Turiu bičiulį, kuris žino, kuom užsiimu. Tai jis ir paskatino mane pasidomėti asociacijos „Asociacijos Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės” kvietimu, padėjo užpildyti paraišką. Labai džiaugiuosi, jog tai, ką iš tiesų darau gyvenime galėjome drąsiai rašyti projekto paraiškoje ir dar gauti dalinį finansavimą”.
Paklaustas apie Karolį, Vitalijus šypteli, jog Karolis – „kietas riešutėlis“.
„Jaunas, energingas ir reikalaujantis daug darbo su juo pačiu. Pradžia buvo nuolatiniai bandymai maištauti, noras greitai uždirbti ir nenoras taikytis prie taisyklių. O taisyklės mums visiems reikalingos, jos padeda orientuotis ir gerai atlikti savo darbą. Su asmenimis, linkusiais į priklausomybes, buvusiais kaliniais, vartojusiais narkotines medžiagas, pradžia visada būna – elementarūs įgūdžiai, pavyzdžiui, mokomės nesikeikti, tvarkingai susidėti įrankius po darbo. Įsivaizduokite darbuotojus, su kuriais beveik nieko negalite susitarti. Pažada, o nepadaro, pabėga iš darbo ir panašiai. Vėliau grįžta, prašosi priimami atgal. Mokau juos dirbti įvairius statybos darbus, daugiausia dėmesio skiriame darbui su mediena, nes tai ganėtinai universalu – ar baldus gaminsi ar namus statysi“, – veiklos subtilybes pasakoja V. Šakys.
Pasak jo, , per visus veiklos metus yra buvę ir mirčių – buvo susitarta, kad kitą dieną ateis į bažnyčią, o žmogus ėmė ir perdozavo. Buvo atkritusių, kurie atrodo dirba, o jau po kiek laiko ima ir vėl grįžta prie seno gyvenimo.
„Smagesnis nutikimas, kuomet emigravęs darbuotojas net padėkos laiškus rašė. Tačiau, nepaisant visko, galiu pasidžiaugti, kad kartu mokėmės dirbti ir tobulėjome maždaug su trisdešimt asmenų“, – sako V. Šakys.
Jo įstaigos įgyvendintas projektas „Pabandom iš naujo“ buvo finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir Klaipėdos miesto savivaldybės.
Parašykite komentarą