Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-01-31 |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje du asmenys, iš jų vienas – užsienio valstybės pilietis, buvo nuteisti už tai, kad, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, lengvu protiniu atsilikimu, sunkia materialine ir socialine padėtimi, pasiūlė jai sandorį – sudaryti fiktyvią santuoką su užsienio piliečiu, siekdami padėti šiam gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Už tai nukentėjusiajai nuo santuokos sudarymo kas mėnesį nuteistieji pasiūlė mokėti po 100 Eur, taip paskatindami ir nulemdami jos apsisprendimą. Nukentėjusiajai dėl savo pažeidžiamumo sutikus, t. y. ją užverbavus, buvo sudaryta fiktyvi santuoka, o po jos, vykdant susitarimą, per kelis kartus buvo sumokėta ne mažiau kaip 700 Eur.
Išnagrinėję bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad nukentėjusiosios užverbavimas sudaryti fiktyvią santuoką atitinka prekybos žmonėmis nusikaltimo požymius ir vyrus nuteisė.
Kreipdamasis į LAT, vieno iš nuteistųjų gynėjas prašė abiejų instancijų teismų priimtus sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
LAT, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad prekyba žmonėmis tiek tarptautinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje traktuojama kaip šiuolaikinė vergijos (asmens išnaudojimo) forma ir pripažįstama šiurkščiu pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu, kuris yra nesuderinamas su demokratine visuomene ir jos vertybėmis. Viena iš šiuolaikinės vergijos ir išnaudojimo, kaip prekybos žmonėmis, formų, pripažįstamų autoritetingų tarptautinių organizacijų ir institucijų, dirbančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, yra santuokinė vergija.
„Tačiau priverstinė santuoka ir fiktyvi santuoka nėra tapačios sąvokos. Tam, kad fiktyvi santuoka būtų pripažinta prekyba žmonėmis, turi būti nustatyti visi privalomieji jos požymiai, kurie tiek tarptautinėje, tiek ir nacionalinėje teisėje (BK 147 straipsnis) yra išskiriami tokie: veika (parduoti, pirkti, įgyti, verbuoti, gabenti, laikyti nelaisvėje ar kitaip kontroliuoti), būdas (fizinio ar psichinio smurto naudojimas, galimybės priešintis ribojimas, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu), tikslas (seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, vergija, organų pašalinimas, priverstinės paslaugos)”, – rašoma LAT pranešime spaudai.
Jame taip pat pažymima, kad prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia.
Tuo metu priverstinė, fiktyvi santuoka yra vienas iš išnaudojimo būdų, tačiau santuokos fiktyvumas savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti, kad santuoka buvo sudaryta priverstinai. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyti kiti būtinieji prekybos žmonėmis požymiai: nukentėjusiosios laisvės ribojimas, siekiant ją išnaudoti ir kontroliuoti, pasinaudojant jos pažeidžiamumu. Todėl, nenustačius jų, negalima inkriminuoti ir prekybos žmonėmis sudėties.
LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad asmenys, patiriantys didelių finansinių sunkumų, socialinę atskirtį, turintys fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, neabejotinai yra labiau pažeidžiami ir jiems iškyla didesnė grėsmė tapti prekybos žmonėmis aukomis. Tačiau LAT praktikoje nurodoma, kad vien to, jog yra įrodytas pažeidžiamumas, nepakanka norint pagrįsti baudžiamąjį persekiojimą ir kad tokiais atvejais patikimais įrodymais turi būti nustatytas tiek nukentėjusio asmens pažeidžiamumas, tiek ir piktnaudžiavimas tuo pažeidžiamumu, toks piktnaudžiavimas turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas ir nuteistųjų tikslas išnaudoti nukentėjusiąją. Išnaudojimo tikslas kaip prekybos žmonėmis elementas siejamas su tokiomis nesąžiningo naudojimosi kitu žmogumi formomis, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis. Sudarydami fiktyvią santuoką, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji siekė abiem naudingų tikslų, o abiejų nuteistųjų tikslai nebuvo nukreipti į siekį kontroliuoti ir išnaudoti nukentėjusiąją. Tarptautinėje teisėje tokio pobūdžio tikslai paprastai yra siejami ne su prekybos žmonėmis, o su neteisėtos migracijos veikomis.
Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, LAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo su nukentėjusiąja fiktyviai sudaryta santuoka neatitinka privalomųjų prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl panaikino žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją byla nutraukė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Parašykite komentarą