Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-03-28 |
Modernizuojant laivybos kelią Nemunu, pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šių metų liepą baigus trejų metų trukmės projektą, Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių laivybos kelias bus pritaikytas krovininei ir keleivinei laivybai, praneša Susisiekimo ministerija.
Iš viso numatyta pastatyti ar rekonstruoti daugiau kaip 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius, siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Pastačius bunas upės vaga taps tiesesnė, sumažės krantų ir dugno erozija. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis, laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė, o laivyba nesutriks ir sausmečio laikotarpiu.
„Galime pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje. Dirbame, kad būtų paruoštas kelias, sukurta reikiama vidaus vandenų laivybos infrastruktūra, žmonės galėtų laisvai keliauti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto“, – pranešime pažymi Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
INFORMACIJA
Nemuno laivybos kelio modernizavimas pradėtas 2021 m. – tuo metu buvo atlikti darbai Kaune ir Kauno rajone, vėliau – antrame ruože Šakių ir Jurbarko rajonuose. Čia pastatyta daugiausiai bunų. Užbaigiant metus Nemune jau buvo 424 bunos.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuojamas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,3 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicijos.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, 1997 m. jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Vandenų kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Parašykite komentarą