Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-04-17 |
Balandžio 19 dieną Lietuvos jūrų muziejus pradės savo 44-ąjį sezoną. Nuo šio trečiadienio lankytojų jau laukiama penkias dienas per savaitę. Pagrindiniu sezono traukos centru, tikimasi, taps duris lankytojams atveriantis naujasis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame dabar, prižiūrimi rūpestingų muziejaus darbuotojų, gydoma jau 16 šiųmetinių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių, išgelbėtų pajūryje.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras atlieka dvigubą funkciją: jame ne tik gydomi ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, bet ir įkurta savaiminio pažinimo edukacinė ekspozicija „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“.
Alfonso Mažūno nuotr.
Ekspozicijos koncepciją ir turinį parengė muziejaus Edukacijos skyrius kartu su biologais Vaida Surviliene, Sauliumi Karaliumi ir Arūnu Grušu. Vizualinį sprendinį sukūrė kūrybinė studija DADADA, o įgyvendino – UAB „Šmikis“.
Pagrindinis ekspozicijos kūrėjų uždavinys buvo aiškiai ir vizualiai patraukliai atskleisti, dėl kokių priežasčių ruoniai ir kiti Baltijos gyvūnai patenka į šį reabilitacijos centrą.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pagrindinė priežastis – per didelis žmogaus poveikis Baltijos jūrai.
„Neatsakingas vartojimas, tarša, agresyvi pramonė ir neišvengiami klimato bei gamtos pokyčiai kenkia Baltijos jūros ir jos apylinkių ekosistemai, – sako muziejaus vadovė. – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro atsiradimas – tai reakcija į šių didžiųjų problemų pasekmes”.
Naujoji ekspozicija siekia supažindinti lankytojus su priežastimis, dėl kurių gyvūnai patenka į šį centrą bei pasiūlyti sprendimo būdus, kuriant saugesnį, tvaresnį ir švaresnį pasaulį. Tai atspindi ir jos pavadinime „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“.
Ekspozicija kviečia lankytoją susitapatinti su įvairiomis gamtą ir jos fauną žalojančiomis problemomis ir pajusti, kaip jo veiksmai ir įpročiai gali pakeisti situaciją. Ekspozicijoje yra išskirtos dvi problemos: Baltijos jūros ir globalios.
Pasak biologo Sauliaus Karaliaus, lokalioms problemoms priskiriame paukščių ir jūros žinduolių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose, žuvies pergaudymą, eutrofikaciją, šiukšles jūroje.
„O globalios problemos – tai klimato kaita, urbanizacija ir žmogaus plėtra, triukšmas ir kitų formų energija, žmogaus išspinduliuojama į jūrinę aplinką, naftos produktų žala jūros paukščiams, laivyba”, – sako biologas.
Ekspozicija ir jos baldai buvo sukurti iš plokštės, pagamintos iš 100% atliekų, pakuočių bei vandenynuose ir jurose surinkto mikroplastiko. Stalviršių plokštės pagamintos iš perdirbtų jogurto indelių, regeneruotų medicinoje nebenaudojamų įrenginių ir pan. Šios plokštės derintos su faneros atraižomis, grūdintu stiklu. Net kėdės centre yra antrinio panaudojimo – senoms kėdėms suteiktas antras gyvenimas tiesiog aptraukiant jas nauju audiniu.
Pavieniai lankytojai naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre priimami muziejaus darbo metu du kartus per dieną nustatytomis valandomis, organizuojant ekskursijas.
Organizuotos grupės gali rinktis ekskursijas „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“, o moksleiviams siūloma muziejinė edukacija. Lankytojai galės pamatyti ir tuos ruoniukus, kurie sustiprėję jau yra perkelti į lauko baseinus, ir per organinio stiklo sieną pasimatyti vienu iš gydomų ruoniukų.
Parašykite komentarą