Lietuviai geria mažiau

ELTA
Elta
2023-05-30

2022 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra.

Skelbiama, kad pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 311,2 tūkst. dekalitrų (4,6 proc.) mažiau nei 2021 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,4 mln. dekalitrų, arba 436,6 tūkst. dekalitrų (6,2 proc.) mažiau.

Pernai, kaip ir kasmet, daugiausia išgerta alaus. Palmiros Mart nuotr.

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,6 mln. dekalitrų, arba 195,7 tūkst. dekalitrų (10,8 proc.) mažiau nei 2021 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo 11,4 proc.

Labiausiai pabrango putojantis vynuogių vynas 15,3 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 13,6 proc., vaisių vynas – 13,2 proc., vermutas – 12,8 proc., importinis alus – 11,8 proc., trauktinės – 10,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 10,2 proc.

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Mažėjo spiritinių gėrimų, vynuogių vyno, vermuto gamyba. Beveik procentu padidėjo alaus gamyba, 12,4 proc. – sidro gamyba. 2022 m. buvo pagaminta 0,99 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2021 m., padidėjo 2,3 proc.

2022 m. mažėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,732 mln. dekalitrų, tai 2,2 proc. mažiau nei 2021 m. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,5 mln. dekalitrų, tai 1 proc. mažiau nei 2021 m.

Iš fermentuotų gėrimų padidėjo neputojančių fermentuotų gėrimų (29,6 proc.) ir sidro (12,4 proc.) gamyba, bet sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (9,3 proc.) gamyba, vaisių ir uogų vyno (5,3 proc.) gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 33,9 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 0,8 proc.

Palyginti su 2021 m., pernai augo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 0,6 ir 4,9 proc., alaus importas ir eksportas sumažėjo – atitinkamai 10,9 ir 10,6 proc.

Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 3 proc., eksportas – padidėjo 6,5 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 12,9 proc., eksportas – 7,2 proc.

Pernai taip pat buvo stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, importo ir pardavimo mažėjimas bei eksporto augimas. Gamyba išliko beveik nepakitusi.

 

                                                                                                                                       Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Spyglys

„Klaipėdos energija“ turtėja iš turizmo* (2)

Kitą šildymo sezoną būsto šildymas klaipėdiečiams turėtų atpigti, nes ši savivaldybės įmonė rado naują pajamų šaltinį: už kiekvieną ekskursiją po ...
2026-05-25
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Trūko net ir degtinės  (1)

Praėjusiame rašinyje iš ciklo, rengiamo pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus Vykdomojo komiteto dokumentus, „Atvira Klaipėda“ rašė, jog ir ...
2026-04-26
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Pakeitė turgaus darbo dienas 

1953-iųjų pavasarį Klaipėdoje ties žlugimo riba buvo atsidūrusios dengto turgaus paviljono statybos, o pačio turgaus darbo laikas netenkino miestiečių. Bėgant jau ...
2026-04-10
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This