Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-06-15 |
Ketvirtadienį Juodkrantės girininkijoje, netoli Smiltynės, kilo net 4 miško gaisrai – preliminariais duomenimis, visais atvejais įtariamas padegimas.
Gaisrai kilo apie 13-14 val. Pasak Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko Sigito Kupšio, kilo keturi atskiri gaisrai Juodkrantės girininkijoje – du gaisro židiniai maždaug po 0,2 ha, vėliau, už 10 minučių kilo kitas gaisras, kurio metu išdegė apie 50-60 kv. m. Dar po 10–15 minučių kilo dar vienas gaisras, išdegė apie 0,3 ha.
„Visur buvo žemutiniai gaisrai, degė miško paklotė. Urėdijos miškininkų ir ugniagesių bendrų pastangų dėka pavyko greitai lokalizuoti gaisrus ir jie neišplito. Pavojus buvo dėl pakankamai stipraus vėjo. Įtariame tyčinius padegimus, kaip matyti iš nuotraukų, gaisro židiniai net nespėjo susijungti“, – sako S. Kupšys.
Pastaruoju metu šalyje vyraujant sausrai ir trečdalyje Lietuvos teritorijos pasiekus aukščiausią – V miškų gaisringumo klasę, miškininkai prašo visuomenės būti atsakingais, vengti lankytis miškuose, susilaikyti nuo laužų kūrimo net ir įrengtose laužavietėse. Būtent neatsargus poilsiautojų elgesys yra dažniausia miško gaisrų priežastis.
Kuršių nerija – viena miškingiausių teritorijų Lietuvoje. Miškai dengia apie 73 proc. sausumos, vyrauja spygliuočių miškai – apie 83 proc. Didžiausią Kuršių nerijos medynų plotą užima pušynai (paprastoji pušis) – 61 proc., kalninės pušies medynai – 20 proc., beržynai – 11 proc. mišku apaugusio ploto.
Priešgaisrinė apsauga pastaraisiais dešimtmečiais tapo viena opiausių Kuršių nerijos miškų problemų. Ji pavojingą lygį pasiekė palaipsniui XX a. antroje pusėje, kai miškingumas viršijo 70 proc., o kalninės pušies medynams senstant ir plečiantis į plotį ženkliai susiaurėjo, vietomis dėl susiaurėjimo galima sakyti visai neliko priešgaisrinių barjerų, proskiebių bei kvartalinių linijų. Žemi spygliuočių miškai tapo vis labiau pažeidžiami viršūninių gaisrų dideliuose plotuose.
Daugiausiai (per 80 proc.) miško gaisrų kyla gausiai lankomuose miškuose, esančiuose tarp Smiltynės ir Alksnynės. Didžiausi ir daugiausiai žalos gamtai padarę gaisrai įvyko 1995 m. (išdegė 60 ha), 2006 m. (235,6 ha) ir 2014 m. (131,8 ha).
Tokius nusikaltėlius visom galimybėm pagauti ir nuteisti