Antradienio vakarą Klaipėdos piliavietėje miesto gimtadienio proga tradiciškai inauguruoti naujieji šiais metais išrinkti kultūros magistrai ir įteiktos garbės piliečio regalijos.

Žinia, kultūros magistru jau po mirties tapo menotyrininkas Petras Šmitas, taip pat jais išrinkti Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir aktorius, režisierius Valentinas Masalskis. Klaipėdos garbės piliečiu tapo pirmosios nepriklausomos miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, iki šiol šio titulo niekaip negaudavęs dėl buvusios nelanksčios tvarkos ir povandeninių politinių srovių. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Atsiimdamas tėvui po mirties skirtą žiedą jo sūnus Mindaugas Šmitas paminėjo, kad P. Šmitas Klaipėdos miesto meno gyvenimui paskyrė per 50 metų.

„Šimtai straipsnių, tūkstančiai nuotraukų, yra didelis archyvas. Aš tikrai didžiuojuosi būdamas jo sūnumi“, – sakė M. Šmitas.

Olgai Žalienei magistro žiedą meras Arvydas Vaitkus ant laivo „Sūduvis“ denio įteikė jau anksčiau, nes ji šiuo metu yra išvykusi.

„Žmogaus gyvenime svarbiausia yra žmones. Tie, kuriuos jis sutinka savo gyvenimo kelyje. Aš buvau tikrai apdovanota susitikimais, nes visada mane lydėjo ypatingi žmonės. Žmonės, kurie yra šiandien ir buvo dešimtmečius kartu, kūrė jūrų muziejų, identitetą. Jie yra bendraminčiai, širdies draugai, entuziastai, kuriais gali pasitikėti. Dėkoju Klaipėdai ir Lietuvai, sudarančioms galimybę kurti svajones“, – vaizdo įraše sakė muziejaus direktorė.

Tuo metu jaunimą į Klaipėdą pritraukiantis V. Masalskis linkėjo, kad miestas taptų jaunu.

„Šis miestas turi brandaus žmogaus veidą. Jis subrendęs. Jam apie 60 metų. Norėčiau, kad jis turėtų jauną veidą. Norėčiau kad jame apsigyventų labai daug jaunų žmonių, kad jie kurtų, kad jie gražintų visą šitą kraštą. Norėčiau, kad nauji atvykę žmonės pasiliktų, dirbtų, pamiltų šitą kraštą. Dėl to darau visas šias pastangas rinkdamas visus šiuos žmones. Juos gundau ir vilioju. Noriu, kad šio miesto veidas būtų jaunas“, – sakė naujasis kultūros magistras.

Atsiimdamas garbės piliečio regalijas V. Čepas kaip visada nestokojo humoro. Sakė pastarosiomis dienomis daug galvojęs apie garbę, net žodyne žiūrėjęs, kaip ji apibrėžiama.

„Garbė yra vertybė, kuria žmogus suteikia sau ar kitam ir ją gina. Pradėjau ieškoti tokių vertybių. Nemeluosiu, radau. Radau tokių, kuriomis tikrai galiu didžiuotis, bet radau ir tokių, kurių, net ir būdamas labai didelis savimyla negalėčiau priskirti prie garbingųjų. Bet esu žmogus, esu klaipėdietis. Kažkada suvokiau, kad garbė ir abejingumas negali gyventi viename guolyje. Esi garbingas arba abejingas. Ir aš negaliu abejingai žiūrėti kaip griaunami mūsų darnios šeimos pamatai, kaip niekinama lietuvių kalba, kaip vyrai verčiami tampa moterimis ir atvirkščiai. Dažnai pakalbu, parašau. Įsigyju draugų, įsigyju priešų. Galbūt, kad tu pastebi ir nebijai kalbėti ir yra garbė“, – kalbėjo V. Čepas, pabrėžęs, kad yra dėkingas pirmajai miesto Tarybai, visiems Klaipėdos žmonėms, bet labiausiai norintis padėkoti savo žmonai Ramutei, kuriai garbės esą priklauso daugiau nei jam. 

Šios tradicinės ceremonijos dalimi šįkart tapo ir mero apdovanojimas už viso gyvenimo darbą. Jis buvo įteiktas ilgametei dienraščių „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“ žurnalistei Gražinai Juodytei. 

„Šito apdovanojimo nebūtų, jeigu ne tie žmonės, kurie priėmė mane į savo namus, o aš tik suguldžiau jų istorijas. Tokių raštų yra nusipelnęs kiekvienas „Klaipėdos akvarelių“ herojus. Galbūt, kažkada tai pravers istorikams, kurie toliau gliaudys Memelio-Klaipėdos istoriją“, – sakė viena ryškiausių Klaipėdos žurnalisčių.