Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-02-13 |
Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia siūlymus viešai diskusijai, kurią planuoja tęsti apie mėnesį. Tarp siūlymų, lietuvių kalbos mokymo ir vartojimo didinimas bei didesnis savarankiškumas savivaldybėms.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą (tautinių mažumų – ELTA) mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms”, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Pasak ministerijos, šiais siūlymais būtų siekiama sudaryti didesnes galimybes vaikams išmokti lietuvių kalbos dar ikimokykliniame ar pradiniame ugdyme.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius kalbėjo apie galimybę visuomeninių mokslų: istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo mokyti lietuvių kalba.
„Mokyklos tarybos sprendimu, privaloma tautinės bendrijos kalba galėtų būti pasirenkama. Pačios mokyklos sprendimu ji galėtų įdarbinti mokytojus, kurie mokys lietuvių kalba”, – apie kitus galimus sprendimus kalbėjo R. Skaudžius.
Lietuvių kalbos įgūdžius pedagogai galėtų tobulinti platformoje kursuok.lt.
Pasak ministro G. Jakšto, šiose ugdymo įstaigose reikalingi pokyčiai. Ministerijos duomenimis, egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesni nei kitose. Jei mokomoji kalba lietuvių, bent vieną brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 proc. Dar svarbiau – kad tris valstybinius brandos egzaminus, kurie yra privaloma sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, tose ugdymo įstaigose, kur mokoma rusų kalba, išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų. Lyginant – kai mokoma lietuvių kalba – tris egzaminus išlaiko daugiau nei 74 proc. abiturientų.
„Moksleiviai, baigę mokyklas rusų mokomąja kalba, rečiau save realizuoja studijose ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. Skirdami didesnes lėšas turime prastesnius rezultatus“, – kalbėjo G. Jakštas.
Pasak jo, ministerijos puslapyje bus nurodytas el. pašto adresas, kuriuo visi piliečiai galės siūlyti savo idėjas apie geriausią tautinių bendrijų ugdymo modelį Lietuvai.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą