Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-04-23 |
Lietuva ir Egiptas ketina glaudžiau bendradarbiauti, gerindami šalių tiesioginį susisiekimą oru ir plėtodami jūrų transporto ir logistikos jungtis. Tokias galimybes susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė su šios šalies ministrais, šią savaitę lankydamasis Egipte, praneša Susisiekimo ministerija.
Egiptas – viena labiausiai keliautojų iš Lietuvos pamėgtų krypčių Afrikos žemyne, o turizmo sektorius – itin reikšminga Egipto ekonomikos dalis. 2023 metais vien užsakomaisiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų į pagrindinius Egipto kurortus (Hurgadą, Šarm el Šeichą, Marsa Alamą) keliavo apie 154 tūkst. keleivių. Skrydžiai tarp Lietuvos ir Egipto sudarė 17,5 proc. visų Lietuvos oro uostuose vykdomų užsakomųjų skrydžių.
Šiuo metu taip pat vyksta Susisiekimo ministerijos ir Egipto transporto ministerijos derybos dėl supratimo memorandumo dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje sudarymo. Memorandumo projektas numato bendradarbiavimo tarp uostų stiprinimą, apsikeitimą patirtimi laivybos saugos stiprinimo ir taršos prevencijos srityse bei bendradarbiavimo plėtrą tarptautinės darbotvarkės klausimais.
M. Skuodis vizito Egipte metu apsilankys ir Aleksandrijos jūrų uoste, čia susipažins su uosto terminalų pajėgumais ir pakvies Aleksandrijos uosto vadovus surengti vizitą į Klaipėdos uostą ir jo metu pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą tarp uostų.
Pagal tiesioginės laivybos apimtį Klaipėdos uoste Egiptas užima 21 vietą. Pernai į Egiptą ir iš jo per Klaipėdos uostą iš viso buvo gabenta apie 327 tūkst. krovinių, daugiausia (38 proc.) – grūdų ir kitų žemės ūkio produktų.
2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą planuojama investuoti 234 mln. eurų. Tarp didžiausių uosto projektų – iki 100 ha naujos teritorijos išvystymas pietinėje uosto dalyje, laivybos kanalo gilinimas iki 17 m gylio, taip pat jūrinio vėjo jėgainių krovos ir surinkimo terminalo infrastruktūra, svarbi Lietuvai planuojant Baltijos jūroje statyti 1,4 GW galios jūros vėjo jėgainių parkus. Siekiama, kad iki 2028 m. Klaipėdos uostas taptų pagrindine platforma jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų komplektavimo veiklai.
Parašykite komentarą