Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-25 |
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, drauge su partneriais įgyvendindamas projektą „Cool Blue Baltic“, surengė diskusiją, subūrusią Klaipėdos universiteto ir Jūros tyrimų instituto mokslininkus, žvejų verslininkų, žuvininkystės produktų gamintojų, pajūrio regiono savivaldybių atstovus, aplinkosaugos ir žuvininkystės tarnybų ekspertus, Danijos ir Suomijos vandenynų ūkininkavimo pradininkus. Jos metu gimė ambicingų idėjų. Pavyzdžiui, Lietuvos pajūryje auginti perlus.
Lietuvos atstovai, diskutuodami apie šalies potencialą vandenynų ūkininkavime, beveik vieningai linko prie aukštos pridėtinės vertės kultūrų auginimo, biotechnologijų naudojimo.
„Perluotės natūraliai auga mūsų vandenyse. Japonijoje, Kinijoje labai paplitęs jų auginimas“, – vieną iš galimybių įvardijo Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto hidrobiologas Antanas Kontautas.
Atviras Lietuvos pajūrio krantas būtų vienas iš didžiausių iššūkių Lietuvoje užsiimti vandenynų ūkininkavimu. Auginimo įrangą Baltijos jūros pakrantėse bendruomeniniai ūkiai inkaruoja, tvirtina plūdurais ar kitais būdais. Tačiau diskusijos dalyviai akcentavo, kad palyginti trumpame mūsų pajūrio ruože būtų sudėtinga rasti atkarpą, kurioje povandeniniai ūkiai ar sodai galėtų būti saugiai įtvirtinti, netrukdytų žvejams, laivybai.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pristatė savo vystomą idėją rengti plaukiojančias salas.
„Plaukiojančios salos gerina deguonies režimą, dėl evapotraspiracijos mažina vandens temperatūrą vasarą, gali būti naudojamos kaip multitrofinės akvakultūros platforma“, – pažymėjo mokslininkas.
„Jūroje planuojamas vėjo jėgainių parkas, kurį įgyvendinant turi būti įtrauktos kompensacinės priemonės, padedančios atsikurti statybų metu pažeistiems biogeniniams rifams bei dugno buveinėms. Viena iš tokių priemonių galėtų būti Baltijos jūros midijų, natūraliai prisitaikiusių prie žemesnio druskingumo sąlygų ir esančių svarbia rifų buveinių dalimi, auginimas. Tai padėtų atkurti žmonių veiklos ir invazinių grundalų pažeistas rifų buveines dugne. Įtraukus bendruomenę, prie Palangos tilto pritvirtintos midijų augimvietės taip pat būtų visapusiškai naudingos aplinkai – valytų vandenį, pritrauktų žuvų – ir žmonėms“, – variantus regeneracinio auginimo vietai įvardijo Jonas Pašukonis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas.
Diskusijos dalyviai taip pat svarstė, kaip pasinaudoti Latvijos, taip pat turinčios atvirą jūros krantą, tačiau augimvietes įrengusios greta molų, patirtimi.
Parašykite komentarą