Šišioniškis dalinsis omamos žolininkės patirtimi

Atvira Klaipėda 2024-08-02

Rugpjūčio 11 d., sekmadienį, 13 val., Žolinių proga Klaipėdos pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2,) vyks paskaita „Vaistažolės ir jų paslaptys Mažojoje Lietuvoje“ bei vaistinių arbatų degustacija.

Šeivamedis – puikus vaistas nuo peršalimo. A. Kavaliauskienės nuotr.

Iki Žolinių – tinkamiausias laikas žoliauti – prisirinkti vaistinių žolynų visiems metams. Organizatoriai siūlo suskubti pasinaudoti Dovilų etninės kultūros centro etnografo, šišioniškio Helmuto Lotužio iš Kisinių kaimo patarimais ir sustiprinti savo sveikatą augalais. Paskaitoje lektorius atsakys į klausimus:

• Kokios vaistažolės nuo seno buvo ypatingai vertinamos bei renkamos Klaipėdos krašte?
• Kuriuos vaistinius augalus tinka rinkti iki Žolinių, o kurie išlieka vertingi iki pat pirmųjų šalnų?
• Besidomintys ne tik tradicine medicina, bet ir Klaipėdos krašto kultūra turės galimybę susipažinti su šišioniškių tarmine leksika, tradicijomis, prietarais. Kiekvienas gaus vertingų patarimų, kas turi sudaryti būtiną vaistažolių vaistinėlę, kad visa šeima išliktų sveika ištisus metus.

Istorinė ir etnografinė medžiaga liudija, kad Mažojoje Lietuvoje už šeimos sveikatą buvo atsakinga vyriausioji giminės moteris. Jos atsakomybėje ir globoje buvo ne tik artimųjų sveikata, bet ir giminės pratęsimas bei šeimynykščių išlydėjimas į anapusinį pasaulį. Suaugusiojo autoritetas turėjo didelės įtakos vaiko gyvenime. Visa tai, ką omamos (močiutės) augindamos vaikaičius „įkalė jiems į galvas“, išlieka visam gyvenimui. Taip buvo perduodama unikali patirtis bei tradicijos. Senolės vaistažolėmis prekiavo turguje ir mokėjo išgydyti sunkiausius ligų atvejus užkalbėjimais. Archajiškos gydymo priemonės derėjo su krikščioniškomis vertybėmis. Žolininkės-užkalbėtojos buvo uoliai tikinčios, Dievo žodžiu palaiminančios gamtos sukurtus vaistus.

Žoliavimas, gydymas vaistiniais augalais neprarado aktualumo ir šiandien. Liaudies medicinos žinovas Dovilų etninės kultūros centro etnografas H. Lotužis žinias apie Mažosios Lietuvos augalus perėmė iš savo omamos Karolinos Urtės Dotaitės, kuri buvo plačiai Kisinių apylinkėse žinoma liaudies medicinos žinovė, padėjusi kiekvienam, kuriam reikėjo pagalbos.

Renginys nemokamas.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti