Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-26 |
Nors praėjusių metų pabaigoje visuomenei viešai buvo pristatyta Klaipėdos pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studija, ji dar nėra užbaigta: savivaldybė pratęsė jos rengimo terminą iki šių metų balandžio antros pusės.
„Iš atsarginių dalių galima bandyti surinkti automobilį, bet vis vien kulkosvaidis gaunasi“, – pristatant studiją replikavo vienas ir suinteresuotų piliečių.
Studiją rengia MB „Quinary urbana“ teigia, kad „kategoriškai ignoruojami galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano reglamentai ir nuostatos“.
Sutarties pratęsimo priežastys savivaldybės ir studijos rengėjų parašytame papildomame susitarime nenurodomos. Ši sutartis su MB „Quinary urbana“ buvo pasirašyta praėjusių metų viduryje. Jos vertė – 28 483,4 Eur.
2023 metų paskutinėmis dienomis Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė, jog „pradeda ambicingus darbus, kurių tikslas – Stariškių pietinio pocentrio urbanistinė plėtra. Planuojama teritorija apima apie 100 hektarų plotą, kuriame ketinama sukurti modernią ir gyventojų poreikius atitinkančią erdvę.
„Marinos atsiradimas – pagrindinis projekto raktas. Ši marina galėtų tapti ne tik laivybai, bet ir rekreacijai svarbia ašimi, kur žmonės galėtų būti arčiau vandens, mėgautis patraukliomis erdvėmis“, – buvo cituojamas meras Arvydas Vaitkus.
ISTORIJA
Miestui 2005 m. balandį perdavus nebaigtą statyti valčių prieplauką, kad joje Uosto direkcija galėtų pastatyti užteršto grunto saugojimo aikštelę, buvo pasirašytas ir susitarimas, jog uostas už tai per trejus metus pastatys naują valčių prieplauką.
Vykdyti įsipareigojimą direkcija prisiruošė tik 2011-aisiais, kai jai vadovavo Eugenijus Gentvilas. 2011 m. rugsėjį netgi buvo pasirašyta 38,4 mln. litų (11,12 mln. eurų) sutartis su Vokietijos kompanija „Strabag“, bet tų pačių metų gruodį ji buvo nutraukta. E. Gentvilas tokį sprendimą tuomet aiškino Seimo priimta įstatymo pataisa, kuria Uosto direkciją buvo įpareigota pusę pelno pervesti į valstybės biudžetą.
Dabar jau naują prieplauką žadama įrengti kartu su planuojamais statyti uosto pietiniais vartais, kurių tikslas yra uždaryti Kuršių marių protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio. Planuojama, kad ateityje šiame uoste galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų, kurių ilgis nuo 5 iki 20 metrų. Pietiniuose uosto vartuose numatoma atskira zona vaikų buriavimo mokyklai. Taip pat numatyta vieta sportininkams nuleisti irklavimo įrangą.
Bet kur buvo tų pareigūnų principingas, kai leido gyvenamą namą statyti pramoniniame rajone…..nebent, statytojas toks žymus, kad principingas paliko stalčiuje…..
Kol miestą planuos mulkiai, apsimetantys viską žinantis, Klaipėdoje gyvensime kaip provincijos bažnytkaimyje.