Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-26 |
1952-aisiais Klaipėdos valdžia laimino ir įvairių to meto įmonių planus bei plėtrą, keitusią miesto veidą. Vieni iš šių planų tapo realybe, o kiti, laimei, taip ir liko tik popieriuose. Apie tai – dar viename „Atviros Klaipėdos“ rašinyje, parengtame pagal Vykdomojo komiteto (VK) dokumentus, dabar saugomus Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
1952-ųjų pradžioje VK nusprendė patenkinti dvigubai išaugusį Klaipėdos didmeninės prekybos bazės apetitą. Jos direktorius drg. Stancikas buvo surašęs prašymą miesto valdžiai ir nurodęs, kad 1951-ųjų liepą bazei paskirtame 1,25 ha ploto sklype tarp geležinkelio, M. Gorkio (dabar – Liepų) ir Artojo gatvių neįmanoma suprojektuoti sandėlių, administracinių ir ūkinių pastatų dėl ploto stokos – jo esą reikia dvigubai daugiau.
Kur kas rimtesnių ir iš šių laikų perspektyvos sunkiai suvokiamų planų turėjo Žvejybos uostas, nuo 1948-ųjų spalio pradėjęs kurtis apgriautoje buvusioje AB „Maistas“ skerdyklos ir šaldytuvų teritorijoje Smeltėje.
1952-ųjų sausio 24 d. VK preliminariai nutarė šiam uostui paskirti net 25 ha plotą Kuršių nerijoje, buvusio smėlio karjero įlankos rajone, kad jis čia galėtų įsirengti savo naftos bazę. Taip pat VK kreipėsi į Miškų ūkio ministeriją, kad ši išmiškintų šią teritoriją ir leistų iškirsti joje augusius medžius bei papildomai suformuoti priešgaisrines juostas. Sprendime buvo nurodyta, kad Žvejybos uostas turėtų išsaugoti kelią, ėjusį per jam paskiriamą sklypą.
Vasario viduryje VK, motyvuodamas miesto generalinio plano pakeitimais ir planais Pempininkų rajone įrengti naują vandenvietę, nutarė atšaukti 1951-ųjų liepą priimtą savo sprendimą, kuriuo čia Žaliojo apsodinimo trestui buvo paskirta teritorija medelynui. Šiam objektui įrengti trestui buvo paskirta nauja 30 ha ploto teritorija tarp Vilniaus (dabar – Tilžės), Mokyklos, Bangų ir projektuotos naujos gatvės šalia rytinės „Trinyčių“ fabriko ribos. Į paskirtą plotą įdėjo ir apie 6 ha Trinyčių (dabar – Malūno) tvenkinys. Sprendime taip pat buvo nurodyta, jog šioje teritorijoje buvusi sporto aikštelė ir takai turėjo išlikti prieinami miestiečiams. Kartu VK leido trestui dar dvejus metus naudotis suarta žeme, buvusia už geležinkelio atšakos į Celiuliozės ir popieriaus kombinatą.
Po savaitės VK paskyrė ir 4,5 ha ploto sklypą Lietuvos žemės ūkio tiekimo Klaipėdos apskrities kontorai. Jai buvo leista įsikurti ir sandėlius, garažus bei kitus reikiamus pastatus statyti Liepų gatvėje, prie geležinkelio atšakos į Faneros fabriką. Kontoros valdytojui drg. Kazakevičiui buvo nurodyta statybas čia pradėti ne vėliau kaip antrą 1952-ųjų ketvirtį ir per 2-3 metus išsikraustyti iš dar 1947-ųjų vasarą gautos teritorijos kairiajame Dangės krante, prie Gluosnių skersgatvio.
Leidimas griauti 4,62 ha ploto Liepų g. sklype stovėjusius pastatus, kad būtų galima čia pastatyti prekybos centrą, buvo išduotas 2018-ųjų gruodį. Tada Nekilnojamojo turto registre buvo nurodoma, jog seniausias iš pastatų buvo statytas 1956 m.
„Egzistavo toks respublikinis susivienijimas „Žemės ūkio technika“. Buvo įkurtos specializuotos tarprajoninės bazės didžiuosiuose miestuose, taip pat Klaipėdos tarprajoninis susivienijimas „Žemės ūkio technika“, – 2019-aisiais „Atvirai Klaipėdai“ pasakojo Kęstutis Romualdas Pronskus, 1975 m. sausį paskirtas šios bazės direktoriumi.
Pasak jo, teritorijoje buvo sandėliai. Dengti buvo penki, jų plotas siekė po 2000 kv. metrų, dar vienas buvo didelis arkinis.
„Tiekdavome žemės ūkio techniką ne tik Klaipėdos zonai, kai kuriuos dalykus ir visai respublikai. Pavyzdžiui, vilkikus „Kolchida“, vadintus „gruzinskoje čiudo“ (gruziškas stebuklas – aut. past.). Buvo čia ir geležinkelis, bet statant Liepų ir Šiaurės prospekto sankryžą jis buvo panaikintas. Daug prekių gaudavome vagonais ir iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Keliaudavo visos kokios tik būdavo medžiagos, taip pat ir statybinės. Atsarginėmis dalimis prekiavome visiems, ne tik žemės ūkio organizacijoms. Surinkdavome čia ir plūgus, kultivatorius“, – pasakojo K. R. Pronskus.
Pašnekovo teigiu, įmonėje dirbo apie 50-60 žmonių.
„Buvo puikus kolektyvas. Visi buvo aprūpinti butais. Buvome pelninga įmonė, metinė apyvarta būdavo 28-32 milijonai rublių“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, po nepriklausomybės atgavimo įmonei buvo paliktas tas pat pavadinimas, tik jos savininke tapo Žemės ūkio ministerijai.
„1997 metais įvyko privatizacija, įmonę nusipirkto verslininkas Gintaras Milčius, bet jis ilgai netrukus autostradoje ties Gargždais įvykusios avarijos metu pateko į komą ir kaip jau toliau klostėsi įmonės likimas nežinau“, – sakė K. R. Pronskus, iš įmonės atleistas po privatizacijos.
Prekybos centrą, kuriame šiuo metu veikia „Maximos“, „Senukų“ ir kitos parduotuvės, šioje vietoje pastatė UAB „Liepų projektai“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą