Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-29 |
Balandžio 30 dieną, 17 valandą, Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje atidaroma menininko Gintaro Koncevičiaus akvarelių paroda „Ir laivas plaukia“.
Per ilgą kūrybinį kelią G. Koncevičius yra gerai įvaldęs akvarelės techniką – vandeninį dažą menininkas lieja lengva ranka, jo akvarelės skaidrios, lengvos ir švelnios, kompozicijos dinamiškos ir grakščios. Lieka tik stebėtis, kodėl ši Gintaro Koncevičiau paroda yra premjerinė.
Parodą sudaro dvi dalys: „Intuityvios siurrealistinės abstrakcijos“ ir „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio motyvais“.
Parodos moto pasirinktas italų režisieriaus Federico Fellini filmo „Ir laivas plaukia“ pavadinimas, tačiau tai tik netikėtas sutapimas ir intriga. Akvarelių ciklo „Ir laivas plaukia“ idėją dailininkui padiktavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.
Su visa pagarba interpretuodamas garsiuosius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus „Auka“, „Ramybė“, „Pasaka“, atskiras dalis iš „Saulės“ , „Pavasario“ ir „Žvaigždžių“ sonatų, Gintaras Koncevičius į mistiškuosius M. K. Čiurlionio kūrinius subtiliai įterpia senosios Klaipėdos architektūros fragmentus, laivo, valtelės, jūros vartų ar Baltojo švyturio siluetus. Šie fragmentai harmoningai įsilieja į interpretuojamus Čiurlionio kūrinius, sukurdami visiškai kitokią meninio pasaulio realybę.
M. K. Čiurlionio kūrybą interpretuojančios akvarelės yra skaidrios, permatomos, besvorės ir beribės, tuo tarpu ciklo „Intuityvios siurrealistinės abstrakcijos“ paveikslai kupini dramatizmo. Tarsi iš debesų į žemę veržtųsi kažkoks grėsmingas gaivalas, neišvengiamai artėtų audra ar liūtys. Akvarelėse juntamas spontaniškumas ir nevaržomas emocijų išsiliejimas. Sulig kiekvienu paveikslu įtampa auga ir stiprėja, kol pasiekia aukščiausią tašką. Kintančios gamtos būsenos susilieja su tapytojo mintimis ir emocijomis ir tampa vieniu.
Gintarą Koncevičių dar vaikystėje menais užkrėtė klasės draugas Alfonsas Vaura, dabar žymus skulptorius, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto profesorius. Būsimieji menininkai tuomet mokėsi vienoje klasėje Kretingos pradinėje mokykloje. Po keturių klasių abu berniukai buvo pakviesti į M.K. Čiurlionio menų gimnaziją, bet išvažiavo tik Alfonsas. Vienturtėlio Gintaro mama neišleido. Tačiau dailės pamokos nenutrūko, per atostogas Alfonsas sugrįždavo į gimtąją Kretingą ir uoliai mokė savo draugą Gintarą dailės paslapčių.
„Tai jis išmokė, kaip reikia stebėti ir matyti. Pakeldavo prieš saulę paprastą aliuminio puodelį ir klausdavo, kokios jis spalvos, ką matau, kas jame atsispindi. Tai buvo aukščiausios klasės dailės pamokos“, – prisimena Gintaras.
Po aštuonių klasių Gintaras Koncevičius išvažiuoja mokytis į Telšių taikomojo meno technikumą (dabar VDA Telšių fakultetas). Ten studijuoja medžio apdirbimo technologijas. Technikume piešimą dėstė tapytojas Vladimiras Sušilovas. Gintaras iki šiol prisimena vieną mokytojo ištartą frazę: „Piešti galima išmokyti ir arklį, o kurti – ne visus“.
Gintaras norėjo kurti. V. Sušilovas leido gabiam mokiniui naudotis savo dirbtuve, po pamokų Gintaras kasdien ateidavo piešti. Uolaus mokinio pastangos buvo įvertintos: Gintaro kūriniai Pabaltijo moksleivių akvarelės konkurse laimėjo pirmąją vietą ir buvo eksponuojami Sankt Peterburge, meno ir kultūros muziejuje Ermitaže. Tai buvo svarbus įvertinimas.
Pabaigęs Telšių taikomosios dailės technikumą, G. Koncevičius labai norėjo toliau studijuoti skulptūrą. Du kartus stojo į Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Abu kartus nesėkmingai: koją pakišdavo nelemtas lietuvių kalbos egzaminas. Bet kūrybos alkis dėl tokių nesėkmių nė kiek nesumažėjo. Gintaras Koncevičius – labai universalus menininkas – jo kūryboje būta įvairiausių žanrinių periodų: medžio drožyba, akmens skulptūra, keramika. O aliejinė tapyba ar akvarelė buvo visą laiką: Gintaras kartais nuo jos nutoldavo, bet visada sugrįždavo.
Gyvendamas Kretingoje kaip laisvai samdomas menininkas Gintaras buvo pasinėręs į tapybą ir medžio drožybą. Ne nuostabu, Kretinga nuo seno garsėjo kaip nagingų drožėjų meka, čia gyveno ir kūrė Alfonsas Skiesgilas, Aldolfas Viluckis ir ištisos Šorių bei Puškorių drožėjų kartos. Vilniaus laikotarpis irgi buvo labai įdomus ir permainingas. Menininkas čia pragyveno dvidešimt du metus. Kurį laiką dirbo Vilniaus arkivyskupijos kurijos restauratorių dirbtuvėse, liejo akvareles ir sėkmingai jas parduodavo menų turgelyje Pilies gatvėje. Ištisą dešimtmetį G. Koncevičius buvo paskyręs keramikai. Sostinėje jis buvo įkūręs individualią keramikos įmonę „Amfora“. Pas nuostabiausiais kūrybos periodas buvo darbas Vilniaus operos ir baleto teatre. Čia Gintaras Koncevičius dirbo butaforu. Kurį laiką kūrė butaforijas ir įvairiems spektakliams Vilniaus „Lėlės“ teatre. Labai nelengva būdavo sukurti didelę, beveik metro aukščio marionetę, sudarytą iš daugybės smulkesnių detalių, sujungtų mažais varžteliais. Viskas turėjo veikti, judėti, barškėti. Kad scenoje marionetė atgytų, menininkui tekdavo gerokai pasukti galvą ir panaudoti ne tik menines, bet ir inžinerines žinias.
Po dvidešimties metų, praleistų sostinėje, Gintaras sugrįžo į Klaipėdą. Išsinuomojo dirbtuvę buvusios Vydūno gimnazijos pastate, ir vėl ėmėsi kūrybos: tapė paveikslus, liejo akvareles, kūrė įvairiausius dirbinius iš gintaro. Vieną dieną į G. Koncevičiaus dirbtuvę užsuko dailininkė Jolanta Vitkutė. Pamačiusi puikias akvarelės, Jolanta prisakė Gintarui būtinai susipažinti su akvarelės meistre, tarptautinių akvarelės plenerų kuratore Renate Lūšis. Renatė įtraukė Gintarą į akvarelės pleneristų draugiją, nuo tol G. Koncevičius yra nuolatinis akvarelės plenerų dalyvis, stebinantis kolegas menininkus savo darbštumu, kruopštumu ir atsakingu požiūriu į plenero tematikos reikalavimus.
Tarptautinio vandens medijų plenero „Laudacija Kantui: vaizduotė ir realybė“ metu turėjau galimybę artimiau pažinti dailininką ir epizodiškai stebėti jo kūrybą. Atrodytų, akvarelė galėtų gimti spontaniškai, intuityviai liejant dažus ant popieriaus. Gintarui toks metodas netinka.
„Aš viską apgalvoju iš anksto: paveikslo kompoziciją, spalvinius sprendimus, tematiką. Akvarelinis popierius, prisegtas ant molberto, stovi neliestas tol, kol galvoje iki galo nesubręsta mintis ir kūrinio idėja. O pats tapymo procesas vyksta labai greitai, akvarelė nemėgsta delsimo. Dirbu tik grynąja akvarele: sausa, pusiau šlapia ir visai šlapia technika. Nenaudoju jokių papildomų gudrybių ar efektų. Nuolat studijuoju dažų cheminę sudėtį, kad žinočiau ką su kuo galima maišyti, kad išgaučiau norimą spalvinį efektą. Tapyboje naudoju tik labai kokybišką akvarelinį popierių ir kokybiškiausius dažus, dažniausiai „DANIEL SMITH“ akvarelę, kuria mane aprūpino mano mecenatas Pranas Bielovas. Be jo pagalbos vargu ar būčiau galėjęs nutapyti darbus parodai, – pasakoja G. Koncevičius. – Neleidžiu sau laisvai taškytis, lieti spontaniškai ir negalvoti apie rezultatą, ir tik pasikliauti atsitiktinumu‘‘.
Džiaugiamės dailininko Gintaro Koncevičiaus debiutine paroda ir linkime, kad jo laivas drąsiai ir ryžtingai plauktų spalvota akvarelės jūra.
Parodą galite aplankyti iki gegužės 22 dienos.
STUDIJOS IR KŪRYBOS KELIAS
1975-1979 m. – Telšių taikomosios dailės technikumas.
1980-1982 m. – apipavidalintojas Kauno armijos klube.
1983-1990 m. – laisvai samdomas menininkas: skulptūra, antkapiniai paminklai, aliejinė tapyba, akvarelė.
1900 m. – restauratorius Vilniaus archivyskupijos kurijos restauratorių dirbtuvėse.
1990 -1991 m. – maketuotojas Vilniaus dizaino institute.
1991-1999 m. individualios keramikos įmonės „Amfora“ (Vilnius) įkūrėjas ir vadovas.
Nuo 1999 m. – laisvai samdomas menininkas: medžio drožyba, aliejinė tapyba, akvarelė.
Dirba butaforu Vilniaus nacionaliniame operos ir baleto teatre ir Vilniaus teatre „Lėlė“.
Nuo 2013 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
2015 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
SIMPOZIUMAI, PLENERAI IR PARODOS
1975-1980 m. dalyvauja Tautodailininkų medžio drožėjų simpoziumuose Kretingoje.
Sukurtos 3 ąžuolinės skulptūros: „Ragana“ ( aukštis 3,5 m. ), Vidmantai, „Krepšiaburnis“ ( aukštis 3 m., ilgis 3 m.) Rudaičiai, „Laumė“ (aukštis 3 m.), Klaipėdos r.
2013 m. liepos 1-6 d. dalyvauja Žemaitijos krašto dailininkų plenere „Mūsų širdyse ir paveiksluose – Kretinga“. Paroda Kretingos Kultūros centre.
2013 m. liepos 10-17 d. dalyvauja Žemaitijos krašto dailininkų plenere dailininko Virgilijaus Bizausko sodyboje. Paroda Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje, Klaipėdoje.
2013 m. dalyvauja Tarptautiniame akvarelės plenere „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“. Parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir Klaipėdos Tautinių kultūrų centre.
2014 m. dalyvauja Tarptautiniame akvarelės plenere „Gyvenimas po gyvenimo“. Paroda Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje.
2015 m. dalyvauja jungtinėje Klaipėdos krašto akvarelininkų parodoje „Tarp jūros ir marių“ Miniatiūrų muziejuje, Juodkrantėje.
2015 m. dalyvauja Klaipėdos krašto akvarelininkų parodoje „Regėjimai“. Paroda Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinio galerijoje.
2024 m. dalyvauja Tarptautiniame Renatės Lūšis vardo vandens medijų plenere „Laudacija Kantui: vaizduotė ir realybė“. Parodos Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete, prekybos rūmuose „Pajūris“, Klaipėdos m. savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinio galerijoje.
Parašykite komentarą