Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-30 |
Seni anekdotai sako, kad vienas kvailas gali užduoti tiek klausimų, jog ir dešimt protingų į juos neatsakys.
Aš žmogus paprastas, todėl noriu pasidomėti, ar būtina atsakinėti į visus kvailio klausimus. Gal to reikia politikui, nes toks žmogus gali būti rinkėjas, gal mamai ar tėčiui, nes vaikui viskas įdomu, gal psichiatrui, kuriam bus lengviau nustatyti diagnozę ligoniui…
Sveiko proto sąvoka amerikietiškoje „Vikipedijoje“ padėliota taip, kad … ne visi ir gali tai suprasti. Pirmiausia, jie, amerikiečiai, mano, jog svarbiausia kalba pasaulyje yra anglų (kas yra ne amerikiečių). Antra, kiti su tuo nesusiję dalykai yra mažai svarbūs, ypač istoriškai. Todėl kaip ir kada radosi mums įprasta sveiko proto samprata, jie to nesugeba atskleisti. Bet jie amerikiečiai… Man matyti, kad pas mus, europiečius, ši sąvoka atėjo iš prancūzų. Bet pereikime prie dėstymo.
Sveikas protas mąstomas kaip įprastinis, daugmaž visiems priimtinas. Ne veltui pabrėžiu, gal daugumai ir priimtinas. Nes čia slypi aibė problemų, kurių pirmoji ir akivaizdžiausia yra naujovės ar naujumo radimasis. Paprastas pavyzdys yra mados: sakykim, džinsų nešiojimas buvo stipriai išjuokiamas, kol vėliau netapo visuotine mada. Dar XIX amžiuje moterys buvo pašiepiamos, kad dėvėdavo kelnes. O jei dar prisiminti aukštakulnius batus, kurių nešiojimas buvo išskirtinė vyrų privilegija… Kaip matote, istorijoje galima rasti beveik viską. Taigi, sveikas protas labai sunkiai priima naujoves.
Kita ne mažiau reikšminga jo ypatybė – populiarumas. Žinant, jog visuomenė yra labai nevienoda, joje aibės grupių ir visokių darinių, tai ir „protai“ gali ir turi skirtis. Net mažoje šalyje, kaip mūsų, rasime žemaičius, suvalkiečius bei dzūkus ir aukštaičius, o jei žvilgtelėsime į Kiniją ar Indiją, tai įvairovė taps gigantiška. Mes apie tai mažai galvojame, gal taip ir lengviau. Tiesa, kai atvažiuoja darbininkai iš šių šalių, nežinome, kaip su jais elgtis. Gali kilti įspūdis, kad gal ir yra tai, kas visiems bendra (gal net protas), tačiau pasigilinus į svetimus papročius tuo itin suabejoji.
Buvo toks matematikas Renė Dekartas ( René Descartes). Mokykloje daugelis matė jo vardo koordinačių sistemą, tačiau jis ne mažiau garsus tuo, kad sugebėjo abejoti protu. Kam įdomu, gali paskaityti jo samprotavimus apie metodą, aš noriu paryškinti vieną dalyką – jis bene pirmas pabandė skirti proto rūšis. Tai, kas akivaizdu, turėtų būti visiems bendra. Tačiau tai ne visiems, todėl prancūzų kalboje randasi terminas „bon sense“, kuris lyg ir atitinka mūsiškį, bet gali būti verčiamas kaip ir „geras protas“. Čia vėl lyg ir nepadoru klausti: geras kam?
Istoriškai sveiko proto supratimas remiasi nuostata, kad žmonės turi panašius jutimo organus: akis, ausis, jusles, todėl vienodai suvokia supantį pasaulį. O jei bazė vieninga, tai ir apibendrintos žinios yra bendros. Jos ir vadinamos sveiku protu. Paprasta ir aišku. Bet neteisinga.
Aristoteliui vergas yra daiktas. Viduramžiais egzistavo raganos. Saulė sukosi aplink Žemę. Dabar Rusija gyvena priešų apsuptyje, visi gviešiasi jos dujų ir naftos. Taigi – ar visi supranta supantį pasaulį vienodai? Gal greičiau priešingai. Nenoriu tvirtinti, kad nėra tokio dalyko, kaip sveikas protas, tik apie jį kalbant reikia žinoti, kas ir kada tai daro. Viena – tai kalbėti su politikais, kita – su rinkėjais, trečia – su mokslininkais. Tas protas taip ir netampa „sveiku“.
Žymose praleista autoriaus vardo raidė, todėl ne visi jo straipsniai pasiekiami, o tik turintys tą pačią klaidingą žymą.
Jeigu sveikas protas neegzistuotų, tai nebūtų ir ligoto proto.
O ligoto proto pavyzdžių – nors vežimu vežk! Ligoto proto egzistavimą patiriame savo kailiu. Nuo Stalino, Hitlerio ar Putino iki mūsų miestelio valdininkijos. Ligotas protas bijo pasvirusios šakos ir kerta visą medį. Ligotas protas traukia į miesto centrą kuo daugiau automobilių ir čia stato jiems brangiausią požeminį garažą, kuris niekada neatsipirks…
Taigi, klausti reikėtų kitko – koks protas mus valdo, sveikas ar ligotas? Tačiau bijau, kad toks klausimas jau seniai virtęs retoriniu (kai atsakymas aiškus ir be atsakymo).