Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-07 |
Gegužės 2–4 dienomis Klaipėdoje vyko Silkės festivalis. Kaip jau įprasta, šventė neapsiėjo be prekybininkų palapinių eilių. Tad vis dažniau kyla pagrįstas klausimas: kas iš tikrųjų yra renginio esmė – kultūrinė programa ar prekyba? Atrodo, kad pastaroji užgožia viską aplink, o meniniai ir edukaciniai akcentai lieka tik dekoracija prie prekybinio turgaus šurmulio.
Tai – ne atsitiktinumas. Kokybišką ir patrauklią renginio programą sukurti reikia kūrybos, profesionalumo ir didelio darbo. O gatvių pernuoma prekybininkams – lengvas ir greitas būdas uždirbti. Juolab kai dalį tokių prekybininkų drąsiai galima vadinti spekuliantais.
Pavyzdžiui, miesto turguje už 13 eurų parduodamos uogos tą pačią dieną atsiduria festivalio mugėje – jau po 25 eurus. Tai ne mugė, o pirkėjų apgaulė ir manipuliacija festivaliu kaip pretekstu.
Dar viena opi problema – aplinkosauga. Nuo gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis vienkartinių plastikinių indų naudojimą masiniuose renginiuose. Bet silkės festivalio organizatoriams tai, panašu, nė motais. Daugkartinių indų – nematyti. Užstato sistemos – nėra. Viskas vyko pagal „senąją tvarką“, tarsi teisės aktų lyg nebūtų. Pats įsigijau gėrimą, kurį įpylė į vienkartinę plastikinę stiklinę. Pasikalbėjau su pardavėjais – jie patvirtino, kad niekas nepasikeitė.
Negana to, Klaipėdos miesto taryba jau anksčiau yra priėmusi sprendimus dėl dyzelinių generatorių atsisakymo ir atliekų rūšiavimo renginiuose. Tačiau ir šie reikalavimai akivaizdžiai ignoruoti. Bent jau elementariai pasirūpinti skirtingais konteineriais šiukšlėms būtų buvęs nedidelis, bet labai svarbus žingsnis. Daugelyje miestų tai – įprasta praktika. Klaipėdiečiai ir taip moka ženkliai daugiau už atliekų tvarkymą nei, tarkime, vilniečiai. Ar negalime bent renginiuose tikėtis pažangos ir atsakomybės?
Tad klausimas labai paprastas – kas atsakingas? Kodėl renginių organizatoriai gali sau leisti ignoruoti tiek nacionalinius įstatymus, tiek savivaldybės sprendimus? Kodėl prekybininkų pelnas tampa svarbesnis už klaipėdiečių interesus, viešąją tvarką ir aplinkosaugos principus? Ar todėl, kad galimas baudas padengs miesto biudžetas, t. y. mes visi? Ar todėl, kad organizatoriai jaučiasi nebaudžiami?
Šiandien girdime daug kalbų apie tvarią, aplinkai draugišką Klaipėdą. Bet jei miesto šventės virsta komerciniais turgumis, kuriuose dominuoja spekuliantai ir ignoruojamos net elementarios taisyklės – tokia vizija lieka tik tuščiais plepalais. Norint kalbėti apie kokybę ir tvarumą reikia pradėti nuo atsakomybės.
