Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-09 |
Vis dažniau girdžiu, kad negerovių priežastimi yra taikomi draudimai. Negerk, nerūkyk, pereik gatvę degant žaliai šviesai, nesispjaudyk ir t.t. Vis ribojimai ir apribojimai. Gal būtų geriau, kad žmonės gyventų laisvai, remdamiesi savo galva, o ne visokiomis taisyklėmis. Ar įmanomas gyvenimas be taisyklių?
Gal ir keista mintis, bet… Turime net vadinamąjį sportą: kova be taisyklių, ten muštynės vyksta narvuose. Ir vadinasi tinkamai, nors kai kurie draudimai ten išlieka. Galima būtų prisiminti ir kitas situacijas, kai galima „ pabėgti“ nuo taisyklių, bet tai trunka neilgai, dažniausia tik atostogų metu. Grįžus į įprastą gyvenimą be draudimų neapsieiname. Niekas.
Tiesa, kai kam kyla mintis, klaidinga mintis, jog taisyklės tik draudžia. Ne, nėra taip. Nėra būdų pilnai, šimtu procentų, nusakyti žmogaus ar net grupės veiksmus ateityje. Visada randasi įvairios nenumatytos aplinkybės. Kai daryti reikia, o kaip – nežinia. Kitaip sakant, nežinojimas ir įvairovė kuria naują gyvenimą, kartais, tiesa, nesėkmingai.
Kiek apibendrintai galima sakyti, jog taisyklių mes turim begalę. Mes iš anksto žinome, kaip negalima elgtis, kaip turime mokytis, dirbti ar gyventi. Kokios turi būti vestuvės ir laidotuvės, kas yra leidžiama, kas draudžiama. Galų gale draudimai surašyti Baudžiamajame kodekse. Yra toks reiškinys kaip religija, kuri taip pat remiasi taisyklėmis. Net šeima ir ta turi struktūrą ir pavaldumą, kuris pagrįstas dažniausia nerašytomis taisyklėmis. Apie kitus kodeksus gali rašyti šimtus puslapių pagyrimų ar kaltinimų. Įstatymas yra taisyklė. Be jų nė viena valstybė neegzistuoja.
Nelendant į ilgalaikę žmonijos istoriją, galima pamatyti, kad taisyklės yra mūsų pačių gyvenimo organizavimo būdas. Paprastai kalbant, jos leidžia veikti kryptingai.
Gyvenimas be taisyklių veda prie betvarkės, kuri graikiškai vadinama chaosu. Bet, kaip ir visur, yra žmonių, kurie naudojasi taisyklėmis kaip priemone savo asmeniniams tikslams siekti. Šauksmas pasauliui – bet pas mus demokratija, yra viešai žinoma paslaptis. Taip ne tik atkreipi į save dėmesį, bet ir reikalauji kai kurių taisyklių taikymą tau naudinga linkme. Tokiu būdu galima priversti policiją būti kalta, nors ji vykdė savo pareigas. Taip net teismai gali „pulti“ ginti žmogaus teises, leisdami vogti iš valstybės (savivaldos) biudžeto.
Reikia suprasti, kam reikalingos taisyklės. Ar eisite į parduotuvę, kurioje jus apgauna? Protingas neis. Tiesa, visada atsiras toks, kuris ir ten bandys laimę. Tai panašu į kazino. Juose niekas negali laimėti, nes tai ne jų paskirtis. Lošimuose laimi ne lošėjai, o organizatoriai, nes tai jų darbas, tai jų pelnas. Tikėtis prizo gali daugelis, pasiseka tik tiems, kurie dirba, t.y. organizuoja. Lošėjo darbas – procesas, jis tik lošia, mano, kad žaidžia. Iš tikro jis tik tas dalyvis, kuris aprūpina kitus pinigais. Bet ir šis dalykas turi būti reguliuojamas, nes kitaip prasilošusieji gali kelti pavojų visuomenei ar sau. O žmonių gaila.
Taigi, taisyklės taisyklėms nelygios. Vienos draudžia, kitos leidžia, bet visos jos taisyklės. Ar galima apsieiti be jų? Manau, kad atsakymas akivaizdus. Jei norime elgtis protingai, teks laikytis bent kai kurių taisyklių.
O ar gali būti išimčių?