Pasirengimas prieš Lietuvą nukreiptai agresijai III 

Žilvinas Svitojus, tinklaraštininkas 2025-05-17

Remiantis atvirais kariniais duomenimis apie Rusijos ir Baltarusijos pajėgas, taip pat analizuojant tipinius Rusijos puolimo modelius (pvz., prieš Ukrainą 2014 m. Kryme, 2022 m. Kyjive), pateikiame detalizuotą prognozę apie potencialios karinės grupuotės sudėtį, kuri būtų naudojama agresijai prieš Lietuvą, ypač Vilniaus ir Suvalkų koridoriaus kryptimis.

Kaliningrado kryptis (operatyvinė grupė „Zapad-K“)

Pagrindas: 11-asis armijos korpusas, 18-oji šaulių divizija, dislokuota Guseve, Kaliningrado srityje.

Prognozuojama sudėtis:

– 1 mechanizuota brigada (~4000 karių);

– 1 tankų batalionas (~40 T-72B3 / T-80);

– 1 artilerijos brigada (~36–48 vnt. 152 mm Msta-B, BM-27 „Uragan“);

– 1 oro gynybos batalionas (Tor-M2, Buk-M3, galbūt S-300V4);

– Iskander-M raketinė brigada (iki 12 mobilių paleidiklių, 100+ raketų);

– 1 elektroninio karo kuopa (RB-341V „Leer-3“, „Krasukha“);

Bendras personalas 6000-7000 karių.

Baltarusijos kryptis (operatyvinė grupė „Zapad-V“)

Pagrindas: 6-oji mechanizuota brigada (Gardino), Vakarų operatyvinės vadovybės pajėgos, galimai sustiprintos Rusijos Vidaus reikalų (Rosgvardija) padaliniais.

Prognozuojama sudėtis:

– Du mechanizuoti batalionai (~1500-2000 karių);

– 1 tankų kuopa (10–15 vnt. T-72B1 / T-80U);

– 1 artilerijos batalionas (D-30, „Gvozdika“, MLRS „Grad“);

– Vidaus reikalų vienetai (OMON/ SOBR) – ~500;

– Bepilotės aviacijos ir REB grupės;

Bendras personalas 2500-3000 karių;

Vidaus destabilizacijos komponentas

Struktūra:

– Žvalgybos–diversinės grupės (GRU / Wagner tipo);

– Informacinių operacijų kuopa (TV, telegram kanalai, Deepfake);

– 5G / GPS trikdymo vienetai;

– Civilių šalininkų mobilizavimas (per diasporą, naratyvus apie „rusakalbių gynybą“);

Bendras personalas 300–500 asmenų.

Visos operacijos bendras mastas (hipotetiškai)

– Bendras personalas ~9000-11 000 karių;

– Tankai ~60–80 vnt.;

– Šarvuočiai ~100–120 vnt.;

– Artilerijos vienetai ~80–100 vnt. (trauk. ir savaeigiai);

– MLRS 20–30 vnt.;

– Iskander raketos ~100–150 vnt.;

– Dronai (UAV/loitering) >1000 vienetų;

– Oro gynybos sistemos ~20–30 vnt. (vidutinio/trumpo nuotolio);

– Elektroninio karo vienetai ~10 sistemų;

– Logistiniai transportai >200 vienetų (paleidimo, šarvoti, degalų).

Santykis su Lietuvos gynybinėmis galimybėmis: ar tokios grupuotės pakaktų?

Vertinant hipotetinę karinės agresijos prieš Lietuvą grupuotę (apie 10–11 tūkst. karių, ~100 tankų/šarvuočių, 100+ artilerijos vienetų), svarbu analizuoti jos efektyvumą ne izoliuotai, o santykyje su Lietuvos gynybinėmis pajėgomis ir NATO faktoriumi.

1. Lietuvos kariuomenės dydis ir pajėgumas: Lietuva turi apie 23–26 tūkst. aktyvių karių (įskaitant šauktinius, savanorius, kariuomenės personalą), taip pat rezervą ir greitojo reagavimo pajėgas. Kariai treniruojami NATO standartais, apginkluoti modernia prieštankine ir oro gynybos ginkluote (Javelin, NASAMS ir kt.). Tačiau Lietuvos kariuomenė nėra sutelkta vienoje vietoje, o teritorijos mastas ir ribotas sunkiųjų ginklų kiekis apsunkina konvencinę gynybą prieš masinį šarvuotą puolimą.

2. Agresoriaus pranašumas: tempas, smūgis, trikdymas. Rusija/Baltarusija hipotetiškai remtųsi šiais veiksniais:

Greitis: jų tikslas nebūtų okupuoti visą Lietuvą, o atlikti greitą, smogiamąjį manevrą per Suvalkų koridorių arba aplink Vilnių.

Trikdymas: REB (elektroninis karas), GPS blokavimas, kibernetiniai išpuoliai neutralizuotų dalį Lietuvos komandinės struktūros.

Morališkai paveikti visuomenę: per informacines operacijas, kurios galėtų sukelti chaosą, dezinformaciją ir trukdyti mobilizacijai.

Netikėtumo praradimas. Rusijai telkiant pajėgas, kurios atitiktų visos Lietuvos okupacinį poreikį, t.y. 120-180 tūkst. bendrą kiekį – tai neliktų nepastebėta ir būtų iš karto priimti atitinkami sprendimai NATO Generaliniame štabe.

Ideologinis pralaimėjimas. Okupacinės operacijos lygio grupuotė būtų iš karto įvardijama kaip tokia ir nebūtų įmanoma paveikti pasaulinės visuomenės nuomonės, jog karas buvo neišvengiamas.

3. NATO atsako laiko faktorius. Kremliaus tikslas – per kelias dienas užimti strategiškai svarbias zonas, kol NATO nespėja pilnai reaguoti. Tad grupuotės dydis galimai pakankamas ne ilgalaikei okupacijai, bet trumpalaikiam spaudimui (faktų kūrimui ant žemės).

4. Technikos koncentracija vs personalo skaičius. Nors Lietuvos karių gali būti daugiau, agresoriaus pranašumas būtų koncentruotos ugnies galia – tankai, artilerija, raketos, dronai, kuri leidžia pasiekti lokalų pranašumą ribotoje teritorijoje, ignoruojant bendrą skaitinę disproporciją.

Išvada: Nors Lietuvos kariuomenė skaitlingesnė, tokios agresoriaus pajėgos galėtų įveikti lokalinį pasipriešinimą trumpam laikotarpiui – ypač jeigu operacija būtų greita, centralizuota ir derinama su informacine bei elektroninio karo parama.

Kodėl Rusija galėtų pradėti agresiją prieš Lietuvą naudodama mažas pajėgas (~11 000 karių)?

Tokios pajėgos nebūtų skirtos Lietuvos okupacijai. Jų paskirtis – sukurti faktus ant žemės, destabilizuoti situaciją ir priversti Vakarus derėtis. Tai strateginė provokacija, o ne plataus masto invazija.

Trys pagrindiniai strateginiai tikslai:

– Sukelti krizę, o ne laimėti karą;

Agresijos tikslas būtų lokalizuotas: sukelti greitą karinį ir informacinį šoką, užimti svarbias teritorijas (pvz., Suvalkų koridorių ar Vilniaus prieigas), o tada sustoti ir laukti Vakarų reakcijos. Šis modelis jau išbandytas Kryme 2014 m.;

– Išbandyti NATO 5-ojo straipsnio realumą.

Tokia operacija tikrintų, ar NATO iš tiesų reaguos vieningai į riboto masto puolimą. Jei atsirastų politinė trintis, neapibrėžtumas ar delsimas, Rusija tai galėtų panaudoti kaip diplomatinį ir propagandinį laimėjimą.

– Vidinė destabilizacija ir tarpinės fazės kūrimas.

Trumpalaikės karinės operacijos metu būtų aktyvuotos informacinės ir vidaus destabilizavimo priemonės: melagingos naujienos, tinklų sutrikdymai, fizinis ar institucinės valdžios destabilizavimas, galbūt net tariama „tautinė autonomija“ ar „vietinė liaudies taryba“, kaip Donbase ar Kryme.

Kas vyktų toliau?

Jei Vakarai reaguotų vangiai:

Tikėtina, jog tokiu atveju Rusija pradėtų derybas, ir bandytų stabdyti NATO karinius veiksmus, nes žinotų, jog NATO šalyse karui pritarimo nėra arba jis nykstamai mažas.

Rusija išplėstų savo grupuotę ir pasiūlytų derybas, kuriose būtų siekiama išlaikyti laikiną kontrolę arba sukurti „neutralumo“ zonas.

Jei NATO sureaguotų greitai:

Rusija galėtų atsitraukti, tačiau palikti teritoriją sugriautą, demoralizuotą, energetiškai ir informaciškai destabilizuotą – taip susilpnindama pačią NATO erdvę iš vidaus.

Apibendrinimas

11 tūkst. karių nėra skaičius, pakankamas pilnam Lietuvos užėmimui. Tai yra pajėgos, kurių pakaktų sukelti operacinį ir politinį šoką, sukurti spaudimą, suformuoti palankias derybų sąlygas arba – jei nepavyktų – pabandyti išsivaduoti su minimaliais nuostoliais. Tai labiau psichologinis ir politinis manevras nei karinis dominavimas.

Tekstas skelbtas socialiniame tinkle. Pirmus du autoriaus pamąstymus rasite čia ir čia.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti