Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-05-19 |
Gegužės 31 d., 19 val., Klaipėdoje, menininkų erdvėje TEMA (Liepų g. 83A), vyks muzikinio patyriminio spektaklio „Danse Macabre“ premjera. Ji kviečia žiūrovus į pomirtinio pasaulio restoraną, kuriame skamba Lotynų Amerikos ritmai, atgyja penki personažai ir iš naujo peržiūrima, ką reiškia gyventi čia ir dabar.

Spektaklis kuriamas be režisieriaus – visą kūrybinį procesą vykdo Klaipėdos jaunimo teatro trupė.
„Kai nėra režisieriaus, sprendimus priimame kartu. Labai įdomu matyti, kaip iš mūsų skirtingų matymų lipdosi vienas bendras pasaulis“, – sako aktorius Aurimas Bareikis.
„Danse Macabre“ kviečia žiūrovus būti ne stebėtojais, o „saugiais dalyviais“, tad tarp personažų atsiduria ir publika.
„Norim sugriauti ketvirtąją sieną – žiūrovas mums reikalingas. Jis yra mūsų pasaulio dalis, ne kažkur salės tamsoje, o tarp mūsų – šalia, artimas“, – teigia aktorė Rugilė Latvėnaitė.
„Imersiškumas – tai ne reikalavimas veikti, o kvietimas būti. Norim suteikti žmonėms galimybę pasijusti kaip restorane po gyvenimo – kur niekas neverčia, bet viskas kviečia“, – priduria Simonas Lunevičius.
Spektaklis įkvėptas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo literatūros ir muzikos. Kūrinio pasaulis – sapniškas, bet tikras, nes jame egzistuoja viskas, kas dažnai nutylima: neišsipildę troškimai, praleistos progos, gailestis, džiaugsmas, juokas ir tyla. Ir visa tai susipina į gyvą, muzikos ir judesio pripildytą vakarą, kuriame švenčiamas gyvenimas.
„Mūsų personažai – jau po gyvenimo, bet jų istorijos skaudžiai atpažįstamos. Jie gailisi, kad negyveno drąsiai, kad mylėjo per mažai, kad atidėliojo. Mes viliamės, kad žiūrovas, tai išgirdęs, permąstys savo kasdienybę“, – sako Donatas Mickūnas.
„Galvojom apie tai, kaip nugyventi gyvenimą taip, kad paskutinę dieną galėtum pasakyti – fainas gyvenimas buvo. Ir tai tapo mūsų spektaklio ašimi“, – priduria Kristupas Biržietis.
Muzika, kurią aktoriai kuria ir atlieka naudodami neįprastus Lietuvos teatro kontekste instrumentus – kongus, bongus, trimitą, fleitą, vibro slapą, smuiką.
„Tai ansambliškiausia muzika, kokią esu grojusi. Kiekvienas mūsų groja skirtingai, bet turime būti visiškai kartu“, – dalinasi Rugilė Latvėnaitė.
„Kaip sakome vienoje dainoje – kaip gyventi, kiek ir ką mylėti, kad prie grabo lentos gyvenimo nereikėtų gedėti. Norime, kad šis spektaklis padėtų atsakyti į tai bent kiek anksčiau nei paskutinę akimirką“, – sako kūrybinė komanda.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą